Tie tūkstančiai žmonių, labai skirtingų, bet turinčių vieną esminį panašumą - norą būti šeimininku savoje valstybėje bei ją kurti pačiam, atliko nerealų darbą, kas pradžioje atrodė sunkiai įmanoma. Taip, pas mus nėra labai daug televizinių oratorių, nėra ir finansinių išteklių, kažkokios aiškios struktūros, tad kartais dešinė nežino ką daro kairė, bet čia ir nėra kažkokia politinė jėga o pačios Tautos, jos kuriamos valstybės piliečių iniciatyva. Tie žmonės sugebėjo veikti totalaus komercinės žiniasklaidos boikoto sąlygomis, sugebėjo nepalūžti ir jos puolimo atveju. Atsilaikė prieš teisinius VRK bandymus užgniaušti, bei nesubyrėjo prieš Seimo savivalę. Todėl birželio 29 dieną, jie padovanojo visai Lietuvai unikalią galimybę eiti prie balsavimo urnų ir išreikšti savo valią. Kad ir kokia ji bebūtų. Būtų kvaila nepasinaudoti savo politinę privilegiją pačiam spręsti svarbiausius politinius klausimus.
Bet yra tokiu politinu judėjimų ir viešų asmenų, kurie aktyviai propaguoja neiti į referendumą ir taip jį boikotuoti. Tai nešvarus žaidimas, nes jie puikiai supranta, jog vasarą rinkėjų aktyvumas ir taip mažas, tad ir be boikoto sunku bus surinkti 50% balsavimo teisę turinčių asmenų. Tie žmonės nekenčia referendumo organizatorių ir mūsų siūomos idėjos bei jos remėjų. O nekenčia todėl, jog bijo, yra apmulkinti ir sunkiai gaudosi realybėje arba... tiesiog palaiko tokią poziciją, nes a) Yra bailūs, b) taip naudingiau karjerai, nes elitukas bijo šio referendumo o iš to elito, už jiems palankios pozicijos parodymą, jie tikisi susilaukti privilegijų, c) Nes „ant referendumo“ patyčias mėto populiarūs ir popsiniai veikėjai ir tai yra „juokinga“, be to juk daug kam smagu būti populiariųjų bandoje. Nors mano manymu tai yra avių psichologija.
Įsivaizduojate kaip tai skamba absurdiškai? Dar prieš mėnesį tie veikėjai suokė apie pilietiškumą ir pareigą ateiti ir balsuoti rinkimuose o jau po mėnesio šneka visai kitaip. Neva šis referendumas blogas, jis žalingas... Kas jie tokie, jog gali sau leisti daryti tokias išvadas? Kur jų ta išgirtoji tolerancija nuomonių įvairovei? Be abejo, kaip paaiškėja ji galioja tik jiems ir jų požiūriui o visi kiti tik runkeliai, varguoliai ir nevykėliai, kuriuos reikia žeminti. Va tokioje politinėje realybėje mes gyvename. Demokratija, taip sakant.
Puikus to pavyzdys yra to kiek žiniasklaidos priemonių užsiregistravo VRK dalyvauti agitacijoje dėl rinkimų į Europos parlamentą ir kiek į referendumą. Santykis yra nepadorus - 163 prieš 4. Aišku, įtakos turi i tai, jog šis referendumas nežada tokių pelnu žiniasklaidai kaip rinkimai, nes gi referendumo inciatyvinė grupė negauna biudžetinių (t.y mokesčių mokėtojų) pinigų kuo gali disponuoti parlamentinės politinės partijos. Bet esmė yra dar tokiame faktuke, jog Lietuvos žiniasklaida yra stipriai politizuota, susieta su stambiu kapitalu (tiek vietiniu tiek ir užsieniniu) todėl dažnai būna šališka bei tendencinga ir atstovauja tikrai ne demokratijos ar Lietuvos interesus.
Dar vienas įdomus akcentas, kurį stipriai naudoja tokie konservatoriai, jog referendumas yra prorusiškų jėgų ir Rusijai naudingas. Na tikrai absurdiška. Referendumui laimėjus, kaip tik, bus užkirstas kelias Lietuvos dirbamą žemę įsigyti bet kokiam užsienio subjektui. Kitu atveju Lietuvos žemę galės įsigyti visi ES šalių piliečiai, bei tie, kurie turi dvigubą pilietybę o viena iš jų ES šalies, kaip pavyzdys yra rusas su Rusijos ir Maltos pilietybę. Kokia garantija, jog koks proputiniškas oligarchas, turintis vienos iš ES šalių pilietybę nesusipirks Lietuvoje didžiulius plotus žemės? Tad kas čia dirba Rusijai? Oi negražu, konservatoriai.
Be to, dar dažnai nutylimas faktas, jog Lietuvos žemę galės įsigyti ir NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nariai.
Įtakingajai pasaulinei organizacijai, kurios būstinė yra Paryžiuje, priklauso ne tik galingiausios pasaulio šalys: Japonija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, bet ir Meksika, Naujoji Zelandija, JAV, Izraelis, Turkija, Australija, Čilė.
Net ir Rusija pretenduoja stoti į šią organizaciją. Taip sakant, Lietuvos žemę galės pirkti vos ne kas nori. O normalių saugiklių Seimas taip ir nesugebėjo sukurti. Ir nesukurs, nes ne toks jų interesas. Vagių ir nusikaltėlių tikslas yra tik vogti ir griauti o ne kurti.
Ta proga panagrinėsiu dar kelis paplitusius mitus.
1. Tai pažeidžia mano teisę disponuoti privačia nuosavybe. Netiesa, tu savo žemę galėsi naudotis taip kaip tą darei iki tol, niekas nesikeis, tik neateis tas terminas nuo kada užsienio subjektai galės pirkti Lietuvos dirbamą žemę. Galėsi ją parduoti kitam Lietuvos piliečiui, galėsi ją nuomoti praktiškai bet kokiam subjektui, kokios problemos? Tiesiog visame pasaulyje yra paplitusi praktika saugoti savo vidaus rinkas, o ypač saugomas žemės ūkis, nes tai strategiškai svarbu. Be to reikia mąstyti apie ateitį. Kaip jauni lietuvių ūkininkai pajėgs konkuruoti su daug didesnę perkamąją galią turinčiais vakarų ūkininkais? Kaip jie ateityje čia įsigys žemės, jei ją, daug pigesnę nei Vakarų Europoje, gan greitai supirks tų šalių ūkininkai?
2. Parašų kiekio referendumui inicijuoti sumažinimas iki 100 000 kels Lietuvai separatizmo grėsmes. Melas ir manipuliacija. 100 tūkstančių tik inicijuoja referendumą, norint jį laimėti reikia, jog į referendumą ateitų 1,3 milijono žmonių ir daugiau nei pusė pasisakytų teigiamai. Ar pas mus yra tokiu atvirai ekstremistinių ir įtakingų politinių grupių? Ar mūsų tauta tokia kvaila? Aš žinau, jog politinis elitas velniškai nepasitiki tauta ir jos bijo, bet gal nereikia perdėti. Nieko tragiško neįvyktų, referendumų drastiškai nepadaugėtų, o valdžiukė gautų šiokį tokį apynasrį ir gal daugiau su mumis skatytųsi.
3. Dėl valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo spredimu tik referendumu. Taip ir matau tą kvailą klausimą, jog „jeigu norėsiu išsikasti šulinį tai man referendumą rengti?„ Savaime suprantama, arba tas žmogus suklaidintas arba pigus provokatorius, nes gi aiškiai parašyta, jog valstybinės arba bendruomeninės (visuotinės) reikšmės resursams tai taikoma. Tai yra elementari savų resursų apsauga nuo jų iššvaistymo. Valstybiniai resursai turi nešti naudą visai valstybei o ne siauriems politiniams klaneliams.
4. Turbūt absurdiškiausias, referendumo rengėjus remia Rusija. Paprasčiausiai nelogiška. Jei remtų tai referendumo iniciatyvinė grupę nuolat būtų televizijoje o ne teistųsi su VRK dėl jiems teisėtai priklausyti turėjusio eterio laiko. Lankstinukai nebūtų savo gamybos, bet tokie kokius išleido Lietuvos bakas reklamuodamas eurą (600 000 vnt tiražu, labai gražūs). Tada nereiktų mums visiems mestis ir patiems susimokėti už agitacinę medžiagą kurią daliname žmonėms.
5. Išmes iš Europos sąjungos, ji nubaus arba atims sumokėtas išmokas. Melas, nėra net tokio mechanizmo kaip pašalinti ES narė iš sąjungos. Bausti irgi nelabai galėtų, nes Europos sąjunga netesi savo duotų pažadų dėl išmokų ūkininkams sulyginimo. Be to, ar mes stojome į lygiateisių valstybių sąjungą, kurioje galima diskutuoti ir derėtis ar tesame tik klusni kolonija? Spręskite patys.
Dar būna tokių nelogiškų prieštaravimų kaip, kad mes žemės neturime, todėl, iš pavydo, ir rengiame tokius referendumus. Arba čia saujelė stambiųjų žemvaldžių finansavo ir rengia šį referendumą. Na, aš turiu žemės kelis hektarus, kaip kiti - nesigilinau o dėl finansavimų tai žiūrėti 4 argumentą.
Nejučiomis išsiplėsiu iki tiek, jog niekas nebeskaitys, tad trumpinsiu.
Paskutinėmis dienomis suaktyvėjo milžiniškas negatyvas „referendumininkų“ pusėn. Bandoma juos nupiešti kaip kažkokius nevykusius runkelius, kurie patys nežino ko nori ir tuom kenkia jiems - „padoriesiems“ gyventi. Tai apgailėtinas požiūris. Pats aktyviai rinkau parašus, dalį jų ir tikrinau. Pasirašė įvairūs žmonių segmentai, bet aiškiai dominavo gimusieji po 1990 metų ir tas labai džiugino. Rinkau parašus VDU ir KTU universitetuose ir juos daugiau nei 90% užkalbintų pasirašydavo. Parašų rinkime aktyviai dalyvavo jaunimas ir ypač jaunimas grįžęs iš emigracijos, tai nuteikia pozityviai ir optimistiškai. Mes esam pažangesni, nes neužsiimame tokiomis graudžiomis provokacijomis kaip tie garbūs ponaičiai kaip Tapinas, Užkalnis ir kiti veikėjai - ne, mes tiesiog darom tai kuo tikime ir pažadame, jog nesustosime. Mes laimėsime, bet kuriuo atveju, nes mums priklauso ateitis.
Mūsų yra visur, sugebame veikti net ir su minimaliais resursais. Sugebame susitarti, nors ir esame labai skirtingi, kadangi bendrus - tautos interesus keliame aukščiau savo individualistinių. Mes sugebėjome surinkti 320 000 parašų - ateityje surinksime, kad ir milijoną. Nes mus valdo idėja, jog mes esame šios šalies šeimininkai. Ir niekas mūsų nebesustabdys. Jau niekada.
