Kodėl aš sakau Lietuva - lietuviams?

 Atėjo ir praėjo Kovo 11-oji bei didžiausias jos akcentas - patriotinės eitynės. Nepaisant "liberalių" asmenų draudimų ir "laisvos" spaudos nuolatinio eitynių smerkimo, demonų kūrimo ir neadekvačių etikečių klijavimo.
Nors eisena vyko neorganizuotai bei stichiškai, laikyčiau ją pavykusia. Ši taiki eisena tik pademonstravo aukštą mūsų tautininkų sąmoningumo lygį.

 Nors ir pasitaikė pavienių suklaidintų avelių, nepavykusių provokacijėlių, bet jos ištirpo pozityvią nuotaiką demonstruojančioje laisvų piliečių minioje.
Tad kodėl mūsų populiariosios masinės informavimo priemonės neigiamai nušviečia bei formuoja neigiamą nuomonę apie šią taikią, pilietinę, "iš apačios" kylančią iniciatyvą? Kodėl šmeižia jaunimą, kuris tiesiog naudojasi savo, konstitucijos jiems suteikta, teise? Informacijos trūkumas? Šio reiškinio nesupratimas? Primityviu būdu siekiama sukelti skandalą lygioje vietoje ir taip pasididinti savo masinės informavimo priemonės (MIP) reitingus? Jei taip, tada suabejočiau jų žurnalistine etika bei profesionalumu.
Bet manau, jog šaknys slypi daug giliau. Tų straipsnių bei draudimų užsakovai bijo šių žmonių. Bijo naujo Sąjūdžio, nes žino, kad ant šių žmonių sukelto Sąjūdžio atneštoje naujoje tvarkoje jiems nėra vietos. Nėra vietos tiems moraliniams, kriminaliniams bei politiniams išsigimėliams.
Jie nėra kvaili - užuodžia pavojų jų susikurtai iškreiptai Lietuvos tikrovei, kurioje tik jie gali sėkmingai tarpti, bet jie yra pakankamai idiotiški, jog manytų, kad gali tai užgniaužti senais KGB metodais. Nuolatinis šmeižtas, uždraustas kelias į MIP tribūną, o dar ir draudimai. Kvailiai, tai nesustabdys laisvo, save ir savo Tautą, savo idėją mylinčio bei gerbiančio žmogaus. Anaiptol - tai tik paskatins atkaklesnei kovai. O kova dar tik prasideda.
Bet grįžkime prie eisenos. Buvo tikrai smagu matyti tiek Lietuvai nusipelniusių žmonių. Signatarų, tremtinių bei politinių kalinių. Daugybę įvairaus amžiaus tautiečių, dainuojančių liaudies dainas bei skanduojančių "Lietuva". Bet kiek nustebino kai kurių veteranų baimė šūkiui "Lietuva - lietuviams". O be reikalo. Juk tas šūkis turi kitokią, daug gilesnę prasmę nei bando formuoti mums mankurtai. Jo nereikia vengti, jis labai dera šiems laikams, nors ir buvo ištransliuotas 20 amžiaus pradžioje.
Sakydamas "Lietuva - lietuviams" aš teigiu, jog Lietuvoje aukščiausia suverenitetą turi lietuvių tauta, tik jos sprendimu (referendumu) turi būti priimti visi svarbiausi tautai sprendimai.
Sakydamas "Lietuva - lietuviams" aš teigiu, jog laikas nustoti gaudyti madas iš Rytų ar Vakarų, o kurti savo, lietuvišką tvarką.
Sakydamas "Lietuva - lietuviams" aš teigiu, kad nenoriu integruotis į jokias viršvalstybines struktūras. Lietuvos valstybingumo išsaugojimas yra mūsų visų pareiga.
Sakydamas "Lietuva - lietuviams" aš teigiu, jog tautos interesai yra aukščiau už atskirų verslo grupių. Negali saujelė oligarchų misti tautos krauju.
Sakydamas "Lietuva - lietuviams" aš teigiu, kad nepamiršom savo emigravusių brolių lietuvių ir laukiame jų sugrįžtant. Tik kartu, surėmę pečius, mes nutrenksim išsigimėlius ten, kur jiems ir vieta - istorijos sąvartyne.

Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai.

Tautininkų sąjungos Kauno sueigos vicepirmininkas, Pramonės skyriaus pirmininkas         Marius Jonaitis

Baimė, abejingumas ar... tolerancija?

Prieš kelias savaites nuskambėjo žinia, kad 2013 metais liepos mėnesį Lietuvoje įvyks antrosios homoseksualių, bei kitų, nestandartinių, orientacijų asmenų, eitynės. Kaip ir reikėjo tikėtis, tai sukėlė diskusiją žmonių tarpe socialiniuose tinkluose, nes standartinė žiniasklaida (laikraščiai, televizija, populiarieji internetiniai portalai) tai priemė kaip normalų ir nediskutuotiną faktą (tiesa, savaime suprantama, jiems atrodo normalu, kad reikėtų drausti patriotines eitynes, bet ne apie tai bus ši tema) bei neskelbia jokios kitokios nuomonės šiuo klausimu. Todėl aktyvūs ir blaiviai mąstantys žmonės nutarė išreikšti savo protestą populiariajame facebook portale. Buvo sukurtas puslapis NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse. Per šešerias dienas prie jo prisijungė 440 (dabar 509) žmonių o patį puslapį pamatė 17745 asmenys, nors iš pirmos žvilgsnio statistika lyg ir nebloga, bet kyla daug klausimų.
1. Kodėl tiek daug žmonių pamatė puslapį ir tiek mažai paspaudė, kad jie palaiko protesto idėją?
2. Kodėl taip smarkiai suletėjo puslapio auditorijos augimas?
3. Kodėl niekaip nepralenkiame homoseksualų eitynes palaikantį puslapį?
Susidūriau su keliais keistais reiškiniais. Pirmiausia - baimė. Baimė viešai deklaruoti savo kritišką požiūrį į homoseksualizmą bei jo propagandą. Skamba keistokai, bet tą baimę randu ir tarp tautinių/patriotinių organizacijų atstovų. Kyla klausimas: jei žmogus privengia pasisakyti neigiamai vienu vertybiniu požiūriu (kai tikrai žinau, kad jis tikrai tai vertina neigiamai), tai ar jis nebijos kovoti ir prieš kitas negeroves?
Antras negerą jausmą keliantis reiškinys - abejingumas. Vis dar daug kas mąsto, kad užtenka problemą ignoruoti ir ji išsispręs savaime. Gerbiamieji, turiu nuvilti - taip nebūna ir nebus. Tylėjimas, abejingumas, neveiklumas ne tik, kad patiesia raudoną kilimą blogiui, bet ir nužudo to nedidelio kiekio aktyvistų entuziazmą.
Pranešiu blogą naujieną. Šiuo metu normalus ir padorus gyvenimo būdas pralaimi. Patriotizmas, tikėjimas, tradicinė šeima yra puolama "progresyviųjų" jėgų, nes jie supranta, kad sunaikinę šias vertybes jie sunaikins tuos kertinius pagrindus ant kurių laikosi žmogiškasis orumas. Tada nebeliks nieko svarbaus, tik abejotinos kilmės malonumai. O ką tik malonumų valdomas žmogus gali perduoti kitai kartai? Ar jis sugebės kautis prieš supuvusią sistemą?
Nebūkime lepšiai, mielieji - protestuokime prieš mums peršamą iškrypusį pasaulio suvokimą. Kvieskime savo draugus į šį puslapį, dalinkimės informacija, gausėkime ir pavasarį išeikime į gatves. Gana mums snausti, laikas ištarti savąjį NE!

 NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse.!

2012 metų ataskaita

Sveiki, mielieji. Kiek netikėtai kilo mintis parašyti savo, šių metų, veiklos ataskaitą. Žinoma, atsiskaitinėsiu tik prieš save:), tiesiog, metų bėgyje (jei šią tradiciją išsiugdysiu), manau bus smagu stebėti savo progresą arba regresą. :)
Sklando legendos, kad žmogaus mąstymas ir gyvensena keičiasi kas septintus metus. Manau, kad tai tiesa. Dvidešimt aštuntieji mano gyvenimo metai buvo kupini radikalių permainų ir naujovių.

2012 metų sausio pirma diena
Pagaliau sustivarkiau savo svepla rasyba! Žinau, žinau - nėra ko čia girtis, bet, po dešimties metų šveplo kalenimo per klaviatūrą, buvo nelengva perlaužinėti savo įpročius, tačiau pavyko. :)

Tą pačią dieną mečiau rūkyti: iškart, be jokių pleistrų ir kitokių niekų. Vis dar nerūkau, ir tuo labai džiaugiuosi. Pirmieji teigiami pojūčiai pasijautė po 3 mėnesių. Baigėsi kosuliai, padidėjo ištvermė, nebesergu, net rimtesnės slogos nebuvo. Per mėnesį prarūkydavau apie penkiasdešimt litų, tad per šiuos metus sutaupiau minimum 600 litų, o svarbiausia - sveikatą.

2012 Balandžio penkiolikta diena
Kartu su dvylika "apaštalų" bendraminčių įkūriau Kauno Pramonės skyrių:). Iš tiesų mes funkcionavome nuo Vasario keturioliktos dienos, bet nebuvome oficialiai įteisinti, nes partija nebuvo paruošusi skyriaus steigimosi reglamento. Esame pirmieji Kaune ir vieni pirmųjų tarp kitų Tautininkų sąjungos skyrių Lietuvoje. :)

Dalis skyriaus narių, Vasario 16 dieną.

Skyriaus steigimosi metu (2012 Balandžio 15 dieną)

Viskas prasidėjo nuo mano pamatyto (lyg ir Mariaus Kundroto) straipsnio (lyg ir Patriotai.lt), kviečiančio jungtis prie Lietuvių tautininkų sąjūdžio. Kadangi reikalas jau buvo "prinokęs" ir jau jaučiau, kad nebegaliu būti pasyvus stebėtojas, kai Lietuva nyksta akyse, todėl, kažkur spalio mėnesį, mažame ir šaltame kabinetuke užpildžiau stojimo anketą. Na, o po to įsisuko agitacinis darbas. 2011 metų gruodžio septynioliktą, kai steigėsi partija, dalyvavome jau penkiese.

2012 Liepos pirma diena
Absoliuti abstinencija. Na, jau ir birželio mėnuo, galima sakyti, buvo "sausas", bet Liepos pirma diena tiesiog gražiau atrodo. :)) Atsisakymo motyvai, galima teigti, jog buvo ideologiniai. Laikausi tos politikos, kad veikti žmones reikia asmeniniu pavyzdžiu. Kas iš tų kalbų, jei veiksmai byloja priešingai? O aš ir neplanuoju kiauliasnukio politikėlio karjeros, nes tai ne man. :)
Ką gi aš laimėjau iš absoliučios blaivybės?

•  Sveiką protą. Visose situacijose būdamas blaivus, priimu tik adekvačius sprendimus. Nedingsta atmintis ir po kelių blaivių mėnesių paaštrėja protas. Pradėjau rašyti, ko anksčiau nedarydavau.

• Laiką. Negaištamas laikas tuščiuose baliukuose ir pasisėdėjimuose. Patikėkit, atsiranda gan nemažas laiko tarpas, kurį galima užpildyti daug prasmingiau. Tiesa, kai kurie draugai gali atkristi, bet tai ne bėda - reiškia jie ir nebuvo draugai, o tik sugėrovai. :)

• Sveikatą. Tai yra akivaizdus faktas. Alkoholis yra nuodas, kuris ėda visą organizmą, na, o pagirios - kaip vinys į karstą. :)

• Pinigus. O jų susitaupo gan nemažai. Manau, kad per pusmetį blaivybės sutaupiau kokį tūkstantuką. :)

• Pagarbą. Nors pradžioje daug kas skeptiškai vertino tokį mano apsisprendimą, bet su laiku nuomonės keitėsi, atsirado pagarba. Idealizmas žavus net ir dabartiniais, materialistiniais laikais. Beje, džiaugiuosi, kad mano pavyzdys teigiamai paveikė dar kelis žmonės, jie taip pat tapo blaivininkais:)

2012 metų Birželio dvidešimt septinta diena
Įstojau į Šaulių sąjungą. Nors iš jos tikėjausi kiek daugiau, bet vis tiek malonu būti senos ir garbingos organizacijos dalimi.

2012 metų Liepos ketvirta diena
Įvyko pirmoji Tautininkų sąjungos miesto skyrių sueiga. Tai padarėm mes - Kauno Tautininkai. Buvau išrinktas į sueigos tarybą ir tapau vienu iš vicepirmininkų.

2012 metų Liepos septinta diena
Ideologinis blaivybės projektukas Straight edge, Kaunas. Kol kas dar neišvystytas, nes tiesiog nėra bendraminčių. Kolegos patriotai kilnoja alaus bokalus. :) Todėl apsiribojame informacijos sklaida ir dalyvavimu bėgime už blaivią Tautą.

2012 metai liepos trisdešimta diena
Išspausdintas pirmas mano straipsnis (Alkoholizmas-tylusis-lietuviu-tautos-genocidas).

2012 metų liepos aštuoniolikta diena
Kauno miesto skyrių sueigos Tarybos sprendimu, buvau išrinktas rinkiminės kampanijos koordinatoriumi. Pradėjau ruoštis rinkiminei kampanijai, kuri nebuvo tokia, kokios aš norėjau. Buvo labai sunku, kainavo daug nervų, bet įgijau neįkainojamos patirties. Keli video iš mano organizuotų renginių:

2012 metų Rugsėjis
Vėl pradėjau mokytis. Įstojau į Kauno technologijų universiteto viešosios politikos studijas. Mokslai sekasi gerai, o ir praktikos įgaunu. :)

2012 metų Gruodžio šešiolikta
Paminėjome, nors ir kukliau nei planavome, pirmuosius partijos metukus. :)

Daugiau nesugalvoju ką galėčiau, chronologine tvarka, pridėti. Metai buvo kupini judesio ir naujų įspūdžių. Perskaityta keliasdešimt knygų, koks tūkstantis straipsnių. Pamėgau keliones su dviračiu, nuo balandžio iki spalio, galima sakyti, tik su juo visur ir judėjau. Pagaliau mano meilė atvyko gyventi į Kauną. Ji mano ramstis, be jos būtų daug sunkiau. Myliu tave, Raimut. :)
O kokie planai kitiems metams? Nesakysiu:), jų tikrai daug ir po metų, tikiuosi, parašyti dvigubai ilgesnę ataskaitą. Gerų naujų metų, kolegos!

                                                        Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai!

  

Apie populiariausią "šou"

Kiekvienas kraujo lašas, nulašėjęs į svetimus baseinus, yra nuostolis tautai. Nė kiek nebus perdėtai pasakyta, tariant, kad lietuvė motina bus didžioji tautos sergėtoja, saugumo užtikrintoja bei ateities dorotoja.

 Šeštadienis, 19.15, LNK kanalas. Geriausias eterio laikas. Puikus metas visai šeimai prasmingai praleisti laiką. Žinoma, geriausia jo neleisti prie televizoriaus, bet nebūkim tokie radikalūs - didelė žmonių dalis taip leidžia laisvalaikį ir tebūnie. Tad įsijungia mielas tautietis kalbančią dėžę ir stebi nacionalinę gėdą.

Tupi vištininko valdovas pons pentinuotas.

 Aštuonios jaunos moterys, lietuvės, staiposi prieš abejotinos vertės muzikantą. Be vaipymosi ir stengimosi jam įtikti, jos nevengia tarpusavyje pasipešioti, o radus progą ir kartis ant kaklo ponaičiui Radžiui. Po pirmo pasimatymo šnekėti apie meilę, atvirai reikšti savo keistą geismą ir norą užkariauti muzikontą bet kokia kainą. Ir dėl ko visa tai? Dėl abejotinos šlovės? Blizgučių? Numestų kelių patogumų?
 Kur moteriška savigarba ir realiai brandinamas meilės jausmas? Pripažinsiu, vakar matyt aplankė mane Mazocho šmėkla, kad sugebėjau dalį laidos pažiūrėti. O gal reikia suprasti ir degradavusią tautos pusę?
 Kas keisčiausia, kad laidos metu vyko balsavimas, kurią vištą pašalinti ir bendra suma balsų buvo daugiau nei 5000 (skambučio kaina 1 litas). Kokia to prasmė?
 Kokia prasmė televizijoms rengti tokias laidas? Kokią jos turi išliekamąją vertę ir kokį suvokimą formuoja jaunesnei kartai? Aš žinau, kad teisingi tėvai vaikams tokio mėšlo nerodo, bet yra šeimų, kur vaikais ne taip rūpinasi, jie tiesiog palikti savieigai ir televizoriaus bei gatvės mokyklai. Ko tokia laida išmokins jaunas paneles? Kad norint siekti "meilės" ir geresnio gyvenimo tereikia praskėsti kojeles ir išžioti burnelę? Būti kaip prekė lentynoje TV sukurtai "žvaigždei"?
 Tauta yra kuriama, kaip rašydavo a.a Vytautas Alantas (jį citavau teksto pradžioje), masinės informacinės priemonės, elitas, turėtų šviesti visuomenę, kelti jos savigarbą, mokyti ją, o ne pataikauti žemiausiems minios instinktams ir piršti jai netikusius įpročius. Bet to nėra, nes nėra atsakingo elito, yra tik dirbtiniai lyderiai ir dirbtiniai šviesuoliai. O masinės informavimo priemonės? Jos eina lengviausiu keliu - daryti babkes iš žmonių kvailumo, tam nereikia jokių pastangų ir investicijų. Žinoma, toks produktas ir negali būti vertingas.
 O gal laikas mums kurti alternatyvą?

Liberalnaciai arba ne viskas gražu, kas gražiai skamba

Pašnekėkime apie tokią politinę srovę kaip liberalizmas. Atrodo, kad laisvės vardu pasivadinusios ideologijos atstovai turėtų tokias idėjas ir skleisti arba bent gerbti kitų idėjas ir teises. Anaiptol. Liberalizmo gerbėjai pasižymi cinizmu, arogancija, susireikšminimu, panieka kitaip mąstantiems ir keistoku agresyvumu, o tai visai nedera prie jų skaisčių veidelių ir baltų rankelių.

 Pradėkime nuo šių metų Seimo rinkimų. Liberalai (iškart pasakysiu, jog kalba eina apie Liberalų sąjūdį (E. Masiulio) ir liberalųjį konservatorių sparną) skambiai save įvardino kaip „sveiko proto balsą“, pačiais progresyviausiais, gudriausiais ir kitaip -iausiais. Tokia retorika pritraukė dalį žmonių, ypač jaunimėlį, kurie save tokiais laiko, vienareikšmiškai. Žinoma, neturiu nieko prieš tokį mąstymą arba tokią rinkiminę propagandą, bet tik iki tol, kol neperžengiamos ribos.

 Kitaip balsuojantys ir kitokios ideologijos šalininkai iškart pavirto varguoliais, „pavidoliais“, idiotais, talibais, sovietukais bei runkeliais. Savaime suprantama, manęs tikrai nežavi agurkų barono sėkmė šiuose rinkimuose, bet ar visus 271520 už juos balsavusius žmogeliukus įrašyti prie padugnių, kaip tą bando pateikti liberalūs kariai? O akcijos „neleisk babytei balsuoti“ arba „paprotink“ irgi liberalaus nuomonių pliuralizmo atspindys?

 Gyvas pavyzdys: Spalio 14 dieną mano mergaitė papaišė ant savo facebook‘o sienos, kad balsuoja už ULL koaliciją ir reitinguoja Tautininkų sąjungos kandidatus. Viskas natūralu ir demokratiška. Bet tai labai nepatiko mūsų bendram minimo socialinio tinklapio „draugui“ mielam Juozukui. Asmenybę, kuri nevengdavo mano merginą pamokyti tolerancijos ir demokratijos sąvokų, labai įžeidė toks „radikalus“ jos pasirinkimas. Cituoju, „ Aš supratau, kad esi kažkiek radikalesnė, bet kad tiek... Džyzus“ ir pašalino mus iš draugų. Siaubas. Kažin, jei galėtų mus pašalinti iš gyvenimo, ar nesusigundytų? Skamba kraupiai, bet ne kartą girdėjau iš liberalių žmogeliukų tokius nuogastavimus, jog „Šiandien blokavau penkis (runkelius, varguolius, kedofilus) facebook'e, bet realybėje jie vis tiek egzistuoja“. Apmaudu, ar ne, tolerantiškas drauge?

 Na, bet pamirškime rinkimus ir grįžkime į šių metų pavasarį. Druskininkai. Juose gyvena ir rašo toks Romas Sadauskas - Kvietkevičius. Kad gyvena tai nieko tokio, bet rašo labai keistus dalykus. Nepaisant to, jog bando visai tautai įpiršti kolektyvinę atsakomybę už holokaustą (kas man atrodo kvailoka - kodėl turiu jaustis kaltas už tai, ko nepadariau?), jis čia pat siūlo Hitlerio vertą idėją - Lietuva tik su milijonu gyventojų! Romukas mėgaujasi savo vizija ir jam tiesiog neįdomu, kas su likusiais dviem milijonais lietuvių nutiktų. Juk čia tik lietuviški runkeliai! Stalinui tai patiktų. Toks šiandieninis liberalizmas: nėra žmogaus - nėra problemos.

 Aršiai puolama krikščionybė. Vėlgi tai nudžiugintų „draugą“ Staliną. Kažkaip keista ir įtartina, ar tik nebus Maceina teisus rašydamas, jog liberalizmas ir bolševizmas - kaip du broliai? Aš pats esu ateistas, bet man buvo šlykštu skaityti nuolatinį „važiavimą“ ant tos vargšės ateistų religijos facebook‘o grupėje. Beje, didžioji jų dalis save įvardina kaip liberalių pažiūrų. O jų lyderis ir minties guru, kuris vis pasmerkia mano „radikalias“ pažiūras, patyliukais prisipažino, jog jam pasidaro labai malonu, kai sužino apie sudegusią bažnyčią.

 Žinoma, kai R. Castellucci atvažiavo į Vilnių apmėtyti Kristaus veidą ir pavaidinti meną, tai liberalus jaunimas buvo ekstazėje. Tik juos labai piktino neišprusę fanatikai ir „talibai“, kurie nieko nesupranta. Tuo piktinosi visas „elitas“, nuo iš seno komunistinio driežo kiaušinio išsiritusios Nidos „gender“ Vasiliauskaitės iki pervertinusio save susireikšminusio liberastėlio. Ir nė vienas, nė vienas(!) liberaliu save tituluojantis žmogus nepasakė, kad ir katalikai turi teisę ginti savo religiją bei tikėtis bent minimalios pagarbos.

 Aišku, liberalizmas ne vien tik puola, jis netgi ir gina. Liberalieji gina homoseksualus, jų teises į santuoką ir įsivaikinimą. Gina imigrantus iš trečiųjų šalių (bet įtariu, kad nenorėtų jų kvartaluose gyventi, nes nemačiau prie taboro besikuriančių liberaliųjų komūnų), nemato nieko blogo, jei darželyje berniukus rengtų suknelėmis (šį rudenį ta programa startavo Vilniaus darželiuose), kad vaikas galėtų turėti keturis tėvus (Olandijos atvejis). Pageidauja, kad greičiau legalizuotų marichuaną ir nemato bėdos, kad tauta prasigeria. Nes jie pirmiausiai Europiečiai. Tauta, tikėjimas ir šeima jiems atrodo kažkoks primestas, prievartinis konstruktas, kuris tik trukdo linksmai gyventi.

 Neprimena po 1917 metų spalio perversmo Rusijoje sklandančių idėjų? Ką Lietuvai davė liberalizmas? Iš buvusių 2386 bendro lavinimo mokyklų liko 1309, niekaip nemažėja emigracijos mąstai, didėja socialinis atotrūkis... Mielieji, aš to niekaip kitaip nepavadinsiu kaip tik lietuvių tautos genocidu ir liberalizmo kaip komunizmo ir nacizmo šiuolaikine inkarnacija.

 Dieve, saugok Lietuvą nuo karo, maro, bado ir liberalizmo.

 Mielai lauksiu kontrargumentų.

Vėlinių žygis

Žvarbų spalio pavakarį į Ramybės parką rinkosi neramūs patriotai. Trypinėjo, žvalgėsi į kitus žiūrėjo ir save rodė.

Matėsi svečių ir iš kitų miestų. Susirinko gal 30 - 35 žmonės. Palygint su praeitais metais - trigubas progresas:), bet tikėjausi kiek gausesnio būrelio, ypač, kai nusprendė minėjimą daryti nepolitizuotą. Nors ir dalyvavo (incognito) aštuoni Tautininkų sąjungos Kauno Pramonės skyriaus nariai:p, kurie renginio pradžioje labai vargo su savo fakelais, niekaip nepavyko jų uždegti dėl prastos kokybės degaus skysčio:) Nors bjaurus oras ir gan nemažas maršrutas praretino ėjikų gretas, bet finišą (Vytauto bažnyčią) pasiekė, salyginai, nemažas mūsų būrys. Pradėję žygį nuo Ramybės parke esančio Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai paminklo, jį tesėme laisvės alėja link Karo muziejaus. Prie amžinosio ugnies buvo sakoma kalba, prie Didžių žmonių biustų uždegtos žvakutės. Kelyje link prezidentūros buvo nepamiršta ir tinkamai pagerbta Romo Kalantos žūties vieta. Prezidentūros, šalia oriai stovinčio Smetonos, buvo rėžiamos kalbos, prisimenamas jo vykdomos politikos indėlis į Tautos inteligentijos ugdymą.

Kiek sušalę, bet vis dar ryžtingi pasukome link Katedros, kur prisiminėm Maironį, sudainavom

Nebuvo pamirštas ir Valančius, kuris, mano nuomonę, buvo kertinis asmuo budinat XIX amžiaus lietuvių tautą. Savo šaltą ir vėjuotą kelionę užbaigėm Vytauto bažnyčioje, su gražiais palinkėjimais ir bendra nuotrauka:).
 Dalyvavo: Baltų klubo nariai, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, Tautininikų sąjungos žmonės ir šiaip dori patriotai.
Kalbas rėžė: Tomas Skorupskis ir Dovilė Drobnytė  (LTJS), Rokas Sinkevičius, Virginija Maskvytytė ir Auksė Noreikaitė (Baltų klubas), Algimantas Urbonavičius (Tautininkų sąjunga, Kauno Pramonės skyrius) Jei kažką praleidau, nepaminėjau ar suklydau - pataisykit, tikrai to nedarau iš blogos valios, dievaži :) O dabar pereisiu prie savo mėgiamos veiklos, kritikos ir analizės:p.
 1.Trūko daugiau informacijos apie eitynes (siūlyčiau išplatinti bent porą šimtų skelbimukų po Kauno bibliotekas ir pakabint judriausiose stotelės, kainuotų ne daugiau 10 - 20 lt. Tikrai apsimoka ir efektyvu).
2. Įjungti daugiau organizacijų į eitynes (sudaryti kelių dešimčių patriotinių organizacijų sąrašus ir joms išsiuntinėti kvietimus). Jei tai buvo padaryta tai persiprašau.
3. Išsiuntinėti informaciją apie renginį žiniasklaidai, bent vieni tikrai užsikabins. Tai būtina, be išėjimo į viešumą, šiais laikais, sunku plėstis.
4. Sudaryti normalią rikiuotę ir nelėkti kaip išprotėjusiems:). Yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie nespėja su jaunesniais todėl atsilieka. Labai negražiai atrodo kai kolona "lūžinėja" ir silpnesni paliekami. Ne vienas po to nebetesė žygio.
 5. Būti drąsesniais ir labiau valdyti eiseną bei kalbėtojus:))
 Tikiuosi, jog kritika nebus priimta asmeniškai:). Renginys turi potencialo ir norėčiau, kad jis augtų, kaip ir visa, kas patriotiška, tautiška bei teisinga. Visada pasiruošęs padėti, ne tik kritikuoti, Jūsų kolega Marius.

Kiek radikaliau

 Daugumai mano kolegų bendrapartiečių sukėlė šoką ar bent jau nuoširdų nusistebėjimą šių metų seimo rinkimų rezultatai. Keista.  Aš, žinoma, tikėjausi kiek gausesnių skaičiukų, bet paties fakto, tai nekeičia. Laimėti mes negalėjome.  Ir nelaimėsime, kol nepadarysime išvadų ir nepriimsime teisingų sprendimų.

 Šia kuklute analize taikau į mąstančią ir idealistišką Tautininkų sąjungos dalį. Ji tikrai yra ir laikas jai išlįsti iš pogrindžio.  Mano kritika skries ir į ULL pusę. Pykit nepykit, draugai, bet aš, kaip doras Tautininkas, nebegaliu žiūrėti kaip griūna graži idėja. O juk tik dėl jos stojau į partiją - ne dėl karjeros ir ne paskui asmenybę.

 ULL buvo didžiausia Tautininkų sąjungos klaida. Turėdami gerai žinomą partijos vardą, naujoko efektą ir entuziazmą, o taip pat, atsižvelgus į bendrą Tautinių jėgų atgimimą tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, mes galėjome tikėtis bent jau rasti savo nišą, o su laiku - ją platinti, kaip tą padarė LLRA, beje, savo rinkėjus mobilizavusi mūsų karštakošių dėka.  Bet mūsų "strategai", vietoje to, kad gerintų partijos infrastruktūrą, gilintų ideologiją ir grūdintų savo narius rinkiminėse batalijose, žengė lengviausiu keliu - integravosi į koaliciją. Su trimis "numirusiomis" partijomis ir pamirštais signatarais. Skamba žiauriai, bet tai tiesa. Užtenka pasižiūrėti į VRK skaičiukus ir pasimato sukauptas politinis kapitalas. Demotyvuota partija, suklaidintas rinkėjas. Vietoje to, kad ir toliau brandintume savo partijos "brendą" (prekinį ženklą), buvo nuspręsta kurti naują "brendą" su nauja simbolika. Kas iš to gavosi? Surinkome mažiau balsų net už nusenusius Paleckio komunistėlius ir jų prietranką vadą. Apgailėtina.

Žinoma, galima kaltinti VRK (jie visada darė klaidų), galima kaltinti vienašališką žiniasklaidą (o ko jūs tikėjotės?), bet pirmiausia reikia išmokti pripažinti savo klaidas. O jų tiek, kad akis galima išsidurti.

 Partijos viršūnių demonstruojama nemeilė/nepagarba savo nariams, kad ir dėl to paties ULL reikalo. Kas nors klausė partijos narių nuomonės šiuo klausimu?  Šiais interneto laikais, net nebūtinas suvažiavimas norint sužinoti bendražygių nuomonę (internetinės apklausos, apklausa per skyrius). Bet to niekas nedarė, nes žinojo, jog bus nepritarta. Joks padorus Tautininkas neis po socialistų ir eks kompartijos veikėjų vėliava, o rinkėjas nebalsuos už neaiškų koalicinį kratinį.

Tragikomiški viešieji ryšiai. Po velnių, negi tarp 2000 partijos narių neturime nė vieno VR specialisto? Ir išvis, kas per savęs pateikimas kaip "antisisteminės jėgos"? Jei nugalėtume "sistemines partijas", kokia sistema Lietuvoje atsirastų? Jokios? Mano kukliu suvokimu, kiekviena partija turi savo sistemą, paremtą ideologija ir pasaulėžiūra, jei to nėra - čia ne politinė jėga, o tiesiog UAB, kaip  kitos mums plačiai žinomos "parcijos".

 Į kokią publiką mes su tokia kampanija taikėme? Į tuos, kur tarp minkštų sienų gyvena?

 Kas mus "klijuoja" kaip partiją? Kokia mūsų ideologija? Doktrina? Ateities planai? Ar mūsų lyderis pakankamai charizmatiškas ir gabus savo darbui? Tik naivuoliai gali nematyti trinties tarp radikalų ir nuosaikiųjų, tarp krikščionių ir baltų religijos rekonstruotojų, tarp Vilniaus ir likusių miestų/regionų. Partijoje užprogramuotas skilimas.

Yra ir daugiau negerovių, bet nesiplėskime, o svarstykime alternatyvas. Taip, jų yra!

Šaukti suvažiavimą ir perrinkti tarybą. Kodėl? Nes ji nuleista iš viršaus ir neatstovauja daugumos regionų. Prieš sudarydami sąrašus tarybos rinkimams, bent pasiklauskite partiečių nuomonės, rinkitės iš populiarių ir veiklių žmonių.

 Perrinkus leisti jiems pasiskirstyti pareigas ir tuo pačiu aktyvuoti komitetus ir pakomitečius, nes dabar jie neveikia.

 Perrinkti valdybos nariai pradeda skyrių reformas savo regionuose, nes dauguma jų taip pat neveikia. Tai labai svarbu, nes skyriai turi pirmi susidurti su potencialiais nariais ir rinkėjais.Taip partija pradėtų augti "nuo apačios", kaip ir turi būti. Ir nebereikės dirbtinių koalicijų.

 Susitvarkyti, pagaliau, internetinę svetainę. Sukurti normalų vidinį (nariams) ir išorinį (svečiams) forumą puslapyje bei Skype konferenciją tarp partijos aktyvo.

 Jei įmanoma, bent didžiuosiuose miestuose, turėti po vieną apmokamą narį, kuris galėtų skirti visą savo dieną vien partiniams reikalams: VR, renginių organizavimas, pilietinės akcijos, partijos pozicijos pristatymas ir t.t. Manau, jog rastumėme idealistų, kurie dirbtų ir už nedidelę algą.

 Išsiaiškinti savo tapatybę. Mes dešinieji ar kairieji? O gal centras? Kiek radikalūs ir kiek nuosaikūs? Kodėl nevyksta debatai (bent jau didžiuosiuose miestuose) tais klausimais?

 Ir svarbiausia, kodėl mes nieko nedarome dėl Lietuvos žmonių? Turime įvairių profesijų žmonių, tad kodėl jų nepanaudojus gerinant lietuvių gyvenimą? Pavyzdžiui, ponas Songaila yra medikas. Kodėl jis negalėtų, kas antrą šeštadienį, tarkime, pakonsultuoti tautiečių nemokamai? O jei teigiamas lyderio pavyzdys užkrės bent trečdalį partiečių? Švarinimosi talkos, švietėjiška veikla, alternatyva dabartinėms, neįgalioms profsąjungoms. Tautinės - pilietinės visuomenės ugdymas ir jokių neaiškių koalicijų. Ir tai būtina daryti nuolat, ne tik prieš rinkimus. Tai nėra kažkas sudėtingo ar utopiško, tiesiog reikia turėti valios ir noro.

 Patikėkit, jokia žiniasklaida ilgai to nenuslėps. Žmonės nėra tokie kvaili. Ir jie mylės tuos, kurie mylės ir juos.

O juk mūsų tikslas būtent toks: daryti lietuvių gyvenimą geresniu ir prasmingesniu. Bent jau mano - tikrai.

Su visa derama pagarba,

Tautininkų sąjungos, Kauno miesto skyrių sueigos vicepirmininkas

Tautininkų sąjungos, Kauno pramonės skyriaus pirmininkas,

Marius Jonaitis