2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

2012 metų ataskaita

Sveiki, mielieji. Kiek netikėtai kilo mintis parašyti savo, šių metų, veiklos ataskaitą. Žinoma, atsiskaitinėsiu tik prieš save:), tiesiog, metų bėgyje (jei šią tradiciją išsiugdysiu), manau bus smagu stebėti savo progresą arba regresą. :)
Sklando legendos, kad žmogaus mąstymas ir gyvensena keičiasi kas septintus metus. Manau, kad tai tiesa. Dvidešimt aštuntieji mano gyvenimo metai buvo kupini radikalių permainų ir naujovių.

2012 metų sausio pirma diena
Pagaliau sustivarkiau savo svepla rasyba! Žinau, žinau - nėra ko čia girtis, bet, po dešimties metų šveplo kalenimo per klaviatūrą, buvo nelengva perlaužinėti savo įpročius, tačiau pavyko. :)


Tą pačią dieną mečiau rūkyti: iškart, be jokių pleistrų ir kitokių niekų. Vis dar nerūkau, ir tuo labai džiaugiuosi. Pirmieji teigiami pojūčiai pasijautė po 3 mėnesių. Baigėsi kosuliai, padidėjo ištvermė, nebesergu, net rimtesnės slogos nebuvo. Per mėnesį prarūkydavau apie penkiasdešimt litų, tad per šiuos metus sutaupiau minimum 600 litų, o svarbiausia - sveikatą.


2012 Balandžio penkiolikta diena
Kartu su dvylika "apaštalų" bendraminčių įkūriau Kauno Pramonės skyrių:). Iš tiesų mes funkcionavome nuo Vasario keturioliktos dienos, bet nebuvome oficialiai įteisinti, nes partija nebuvo paruošusi skyriaus steigimosi reglamento. Esame pirmieji Kaune ir vieni pirmųjų tarp kitų Tautininkų sąjungos skyrių Lietuvoje. :)

Dalis skyriaus narių, Vasario 16 dieną.
Skyriaus steigimosi metu (2012 Balandžio 15 dieną)

Viskas prasidėjo nuo mano pamatyto (lyg ir Mariaus Kundroto) straipsnio (lyg ir Patriotai.lt), kviečiančio jungtis prie Lietuvių tautininkų sąjūdžio. Kadangi reikalas jau buvo "prinokęs" ir jau jaučiau, kad nebegaliu būti pasyvus stebėtojas, kai Lietuva nyksta akyse, todėl, kažkur spalio mėnesį, mažame ir šaltame kabinetuke užpildžiau stojimo anketą. Na, o po to įsisuko agitacinis darbas. 2011 metų gruodžio septynioliktą, kai steigėsi partija, dalyvavome jau penkiese.

2012 Liepos pirma diena
Absoliuti abstinencija. Na, jau ir birželio mėnuo, galima sakyti, buvo "sausas", bet Liepos pirma diena tiesiog gražiau atrodo. :)) Atsisakymo motyvai, galima teigti, jog buvo ideologiniai. Laikausi tos politikos, kad veikti žmones reikia asmeniniu pavyzdžiu. Kas iš tų kalbų, jei veiksmai byloja priešingai? O aš ir neplanuoju kiauliasnukio politikėlio karjeros, nes tai ne man. :)
Ką gi aš laimėjau iš absoliučios blaivybės?
  •  Sveiką protą. Visose situacijose būdamas blaivus, priimu tik adekvačius sprendimus. Nedingsta atmintis ir po kelių blaivių mėnesių paaštrėja protas. Pradėjau rašyti, ko anksčiau nedarydavau.
  • Laiką. Negaištamas laikas tuščiuose baliukuose ir pasisėdėjimuose. Patikėkit, atsiranda gan nemažas laiko tarpas, kurį galima užpildyti daug prasmingiau. Tiesa, kai kurie draugai gali atkristi, bet tai ne bėda - reiškia jie ir nebuvo draugai, o tik sugėrovai. :)
  • Sveikatą. Tai yra akivaizdus faktas. Alkoholis yra nuodas, kuris ėda visą organizmą, na, o pagirios - kaip vinys į karstą. :)
  • Pinigus. O jų susitaupo gan nemažai. Manau, kad per pusmetį blaivybės sutaupiau kokį tūkstantuką. :)
  • Pagarbą. Nors pradžioje daug kas skeptiškai vertino tokį mano apsisprendimą, bet su laiku nuomonės keitėsi, atsirado pagarba. Idealizmas žavus net ir dabartiniais, materialistiniais laikais. Beje, džiaugiuosi, kad mano pavyzdys teigiamai paveikė dar kelis žmonės, jie taip pat tapo blaivininkais:)


2012 metų Birželio dvidešimt septinta diena
Įstojau į Šaulių sąjungą. Nors iš jos tikėjausi kiek daugiau, bet vis tiek malonu būti senos ir garbingos organizacijos dalimi.






2012 metų Liepos ketvirta diena
Įvyko pirmoji Tautininkų sąjungos miesto skyrių sueiga. Tai padarėm mes - Kauno Tautininkai. Buvau išrinktas į sueigos tarybą ir tapau vienu iš vicepirmininkų.



2012 metų Liepos septinta diena
Ideologinis blaivybės projektukas Straight edge, Kaunas. Kol kas dar neišvystytas, nes tiesiog nėra bendraminčių. Kolegos patriotai kilnoja alaus bokalus. :) Todėl apsiribojame informacijos sklaida ir dalyvavimu bėgime už blaivią Tautą.


2012 metai liepos trisdešimta diena
Išspausdintas pirmas mano straipsnis (Alkoholizmas-tylusis-lietuviu-tautos-genocidas).

2012 metų liepos aštuoniolikta diena
Kauno miesto skyrių sueigos Tarybos sprendimu, buvau išrinktas rinkiminės kampanijos koordinatoriumi. Pradėjau ruoštis rinkiminei kampanijai, kuri nebuvo tokia, kokios aš norėjau. Buvo labai sunku, kainavo daug nervų, bet įgijau neįkainojamos patirties. Keli video iš mano organizuotų renginių:





2012 metų Rugsėjis
Vėl pradėjau mokytis. Įstojau į Kauno technologijų universiteto viešosios politikos studijas. Mokslai sekasi gerai, o ir praktikos įgaunu. :)

2012 metų Gruodžio šešiolikta
Paminėjome, nors ir kukliau nei planavome, pirmuosius partijos metukus. :)


Daugiau nesugalvoju ką galėčiau, chronologine tvarka, pridėti. Metai buvo kupini judesio ir naujų įspūdžių. Perskaityta keliasdešimt knygų, koks tūkstantis straipsnių. Pamėgau keliones su dviračiu, nuo balandžio iki spalio, galima sakyti, tik su juo visur ir judėjau. Pagaliau mano meilė atvyko gyventi į Kauną. Ji mano ramstis, be jos būtų daug sunkiau. Myliu tave, Raimut. :)
O kokie planai kitiems metams? Nesakysiu:), jų tikrai daug ir po metų, tikiuosi, parašyti dvigubai ilgesnę ataskaitą. Gerų naujų metų, kolegos!

                                                        Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai!
  

Apie populiariausią "šou"

Kiekvienas kraujo lašas, nulašėjęs į svetimus baseinus, yra nuostolis tautai. Nė kiek nebus perdėtai pasakyta, tariant, kad lietuvė motina bus didžioji tautos sergėtoja, saugumo užtikrintoja bei ateities dorotoja.

 Šeštadienis, 19.15, LNK kanalas. Geriausias eterio laikas. Puikus metas visai šeimai prasmingai praleisti laiką. Žinoma, geriausia jo neleisti prie televizoriaus, bet nebūkim tokie radikalūs - didelė žmonių dalis taip leidžia laisvalaikį ir tebūnie. Tad įsijungia mielas tautietis kalbančią dėžę ir stebi nacionalinę gėdą.
Tupi vištininko valdovas pons pentinuotas.

















 Aštuonios jaunos moterys, lietuvės, staiposi prieš abejotinos vertės muzikantą. Be vaipymosi ir stengimosi jam įtikti, jos nevengia tarpusavyje pasipešioti, o radus progą ir kartis ant kaklo ponaičiui Radžiui. Po pirmo pasimatymo šnekėti apie meilę, atvirai reikšti savo keistą geismą ir norą užkariauti muzikontą bet kokia kainą. Ir dėl ko visa tai? Dėl abejotinos šlovės? Blizgučių? Numestų kelių patogumų?
 Kur moteriška savigarba ir realiai brandinamas meilės jausmas? Pripažinsiu, vakar matyt aplankė mane Mazocho šmėkla, kad sugebėjau dalį laidos pažiūrėti. O gal reikia suprasti ir degradavusią tautos pusę?
 Kas keisčiausia, kad laidos metu vyko balsavimas, kurią vištą pašalinti ir bendra suma balsų buvo daugiau nei 5000 (skambučio kaina 1 litas). Kokia to prasmė?
 Kokia prasmė televizijoms rengti tokias laidas? Kokią jos turi išliekamąją vertę ir kokį suvokimą formuoja jaunesnei kartai? Aš žinau, kad teisingi tėvai vaikams tokio mėšlo nerodo, bet yra šeimų, kur vaikais ne taip rūpinasi, jie tiesiog palikti savieigai ir televizoriaus bei gatvės mokyklai. Ko tokia laida išmokins jaunas paneles? Kad norint siekti "meilės" ir geresnio gyvenimo tereikia praskėsti kojeles ir išžioti burnelę? Būti kaip prekė lentynoje TV sukurtai "žvaigždei"?
 Tauta yra kuriama, kaip rašydavo a.a Vytautas Alantas (jį citavau teksto pradžioje), masinės informacinės priemonės, elitas, turėtų šviesti visuomenę, kelti jos savigarbą, mokyti ją, o ne pataikauti žemiausiems minios instinktams ir piršti jai netikusius įpročius. Bet to nėra, nes nėra atsakingo elito, yra tik dirbtiniai lyderiai ir dirbtiniai šviesuoliai. O masinės informavimo priemonės? Jos eina lengviausiu keliu - daryti babkes iš žmonių kvailumo, tam nereikia jokių pastangų ir investicijų. Žinoma, toks produktas ir negali būti vertingas.
 O gal laikas mums kurti alternatyvą?