Baimė, abejingumas ar... tolerancija?

Prieš kelias savaites nuskambėjo žinia, kad 2013 metais liepos mėnesį Lietuvoje įvyks antrosios homoseksualių, bei kitų, nestandartinių, orientacijų asmenų, eitynės. Kaip ir reikėjo tikėtis, tai sukėlė diskusiją žmonių tarpe socialiniuose tinkluose, nes standartinė žiniasklaida (laikraščiai, televizija, populiarieji internetiniai portalai) tai priemė kaip normalų ir nediskutuotiną faktą (tiesa, savaime suprantama, jiems atrodo normalu, kad reikėtų drausti patriotines eitynes, bet ne apie tai bus ši tema) bei neskelbia jokios kitokios nuomonės šiuo klausimu. Todėl aktyvūs ir blaiviai mąstantys žmonės nutarė išreikšti savo protestą populiariajame facebook portale. Buvo sukurtas puslapis NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse. Per šešerias dienas prie jo prisijungė 440 (dabar 509) žmonių o patį puslapį pamatė 17745 asmenys, nors iš pirmos žvilgsnio statistika lyg ir nebloga, bet kyla daug klausimų.
1. Kodėl tiek daug žmonių pamatė puslapį ir tiek mažai paspaudė, kad jie palaiko protesto idėją?
2. Kodėl taip smarkiai suletėjo puslapio auditorijos augimas?
3. Kodėl niekaip nepralenkiame homoseksualų eitynes palaikantį puslapį?
Susidūriau su keliais keistais reiškiniais. Pirmiausia - baimė. Baimė viešai deklaruoti savo kritišką požiūrį į homoseksualizmą bei jo propagandą. Skamba keistokai, bet tą baimę randu ir tarp tautinių/patriotinių organizacijų atstovų. Kyla klausimas: jei žmogus privengia pasisakyti neigiamai vienu vertybiniu požiūriu (kai tikrai žinau, kad jis tikrai tai vertina neigiamai), tai ar jis nebijos kovoti ir prieš kitas negeroves?
Antras negerą jausmą keliantis reiškinys - abejingumas. Vis dar daug kas mąsto, kad užtenka problemą ignoruoti ir ji išsispręs savaime. Gerbiamieji, turiu nuvilti - taip nebūna ir nebus. Tylėjimas, abejingumas, neveiklumas ne tik, kad patiesia raudoną kilimą blogiui, bet ir nužudo to nedidelio kiekio aktyvistų entuziazmą.
Pranešiu blogą naujieną. Šiuo metu normalus ir padorus gyvenimo būdas pralaimi. Patriotizmas, tikėjimas, tradicinė šeima yra puolama "progresyviųjų" jėgų, nes jie supranta, kad sunaikinę šias vertybes jie sunaikins tuos kertinius pagrindus ant kurių laikosi žmogiškasis orumas. Tada nebeliks nieko svarbaus, tik abejotinos kilmės malonumai. O ką tik malonumų valdomas žmogus gali perduoti kitai kartai? Ar jis sugebės kautis prieš supuvusią sistemą?
Nebūkime lepšiai, mielieji - protestuokime prieš mums peršamą iškrypusį pasaulio suvokimą. Kvieskime savo draugus į šį puslapį, dalinkimės informacija, gausėkime ir pavasarį išeikime į gatves. Gana mums snausti, laikas ištarti savąjį NE!

 NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse.!