Parašų rinkimas [dėl migracijos įstatymo pataisų] baigėsi nesėkme. Kas toliau?

 Ilgokai kaupiausi šio teksto rašymui. Visai nekilo rankos rašyti tekstą apie tai kaip rinkom ir nesurinkom tuos nelemtus 50 000 parašų. Nėra malonu pranešti žmonėms kurie dirbo, stengėsi, jog būtų pagerinta Lietuvos įstatyminė bazė, kad mūsų darbas nepavyko.

 Į VRK buvo nunešti 35 136 popieriniai parašai + 446 gauti elektroniniame formate. Tai mūsų dviejų mėnesių rezultatas. Žinant kiek organizacijų ir žmonių buvo įsijungę - ne taip ir mažai, bet žiūrint į keliamą tikslą - per mažai. Kokios to priežastis? Jų daugybė.
 Kaip vienas iš iniciatyvinės grupės narių bei vienas iš koordinatorių Kauno mieste, nevengiu prisiimti atsakomybės. Niekada nebijau tą padaryti, tiesiog šį kartą ne ta situacija kada galiu mušti į krūtinę sakydamas „aš kaltas“. Iš Kauno į Vilnių nusiunčiau virš 4500 parašų, radau 40 parašų rinkėjų, pats surinkau apie 300 parašų. Nuo rugsėjo mėnesio nuolat vykdau informacinę sklaidą per visus turimus išteklius, tad galiu drąsiai pasakyti, jog mano sąžinė švari - padariau viską kas buvo mano jėgoms. O tai, jog jos nėra begalinės bei žinant, kad už mano nugaros dar nėra nei didelių struktūrų nei JOKIŲ finansinių išteklių, bet yra įsipareigojimai šeimai, mokslai ir įvairi kitokia asmeninė ir visuomeninė veiklą.
Kolegos iš Vilniaus (Nacionalinis interesas), taip pat pridėjo apie 2000 parašų, tad bendroje sumoje mūsų asociacijos indėlis yra ~ 6500 parašų. Manes tas skaičius netenkina, bet žinant, jog esam jauna ir dar negausi organizacija tai galim guostis, jog turim potencialo ateityje nuveikti daug didesnius darbus.
Gaila, jog į parašų rinkimą be mūsų, Liaudies, Pensininkų ir Respublikonų partijų bei įvairių - atsakingų, Lietuvos piliečių daugiau niekas neįsijungė. Tiesa, reikia paminėti, jog Pensininkų ir Respublikonų partijų indėlis buvo niekinis, kalbu grubiai, bet žmonės turi žinoti realią situaciją.
Taip pat įvairios save tautinėmis, patriotinėmis ir antisisteminėmis besivadinančios organizacijos nesugebėjo nuo tauškimo pereiti prie konkretaus darbo. Jų indėlis, taip pat, niekinis. Neskaitant atskirų asmenų iš tų judėjimų kurie verti pagarbos, jog nelaukė įsakymo „iš viršaus“ o dirbo savarankiškai. Gaila, kad tokių žmonių buvo per mažai.
Tiesiog ne visiems užteko jėgų, laiko, noro o kartais ir motyvacijos užbaigti šį reikalą iki galo. Tai nėra tik iniciatyvinės grupės ar atskiro judėjimo pralaimėjimas, čia mūsų visų nesėkmė, tiesiog dar ne visi tą supranta.
Tačiau yra ir teigiama pusė. Pasirodo galima ir su tokiomis negausiomis jėgomis surinkti tūkstančius parašų. Net neturint jokių finansinių išteklių, parlamentinių partijų. Esant informacinei blokadai bei iniciatyvos lyderius šmeižiant, ką darė Valstybės saugumo departamentas savoje ataskaitoje. Tą pati, paslaugiai, atkartojo ir masinės informavimo priemonėmis. Veikiant tokiomis sąlygomis, žinant, jog žmonės įbauginti kaip sovietiniais laikais bei turint omenyje masinę emigraciją iš Lietuvos, natūralu, jog tikslas surinkti reikiamą parašų kiekį - atitolsta.
Dėl emigracijos neperdedu. Keli mano pažįstami parašų rinkėjau, kurie panašiu darbu užsiimdavo ir anksčiau, minėjo, jog kai kurios Kauno teritorijos tapo rečiau apgyvendintos, tiek dėl natūralaus mirtingumo tiek dėl emigracijos.
Akivaizdu, jog jeigu parašų reikalingų įstatymo iniciatyvai ar referendumui inicijuoti kartelė nebus mažinama tai ateityje bet koks parašų rinkimas gali tapti betikslis. Aš neturiu omenyje tuos parašų rinkimus už kurių stovi turtingos partijos ar kapitalas - ne, kalbu apie elementarią pilietinę visuomenę, kuri pas mus ubago ir pastumdėlės vietoje.
Ką darysime toliau? Na, aš kalbėsiu iš asociacijos „Nacionalinis interesas“ pozicijos. Kadangi nėra pajėgumo ir palaikymo visuomenėje siekiant užkirsti migracijai kelius teisiniu keliu, tad lieka tik švietėjiškas. Mes ir toliau informuosime visuomenę apie migraciją, viešinsime kaip balsuoja Seimo nariai, darysim vertimus iš užsienio kalbų, rašysim tai ką kiti linkę nutylėti.
Kad ir kaip būtų liūdna dėl nepasiekto tikslo, vis tik, noriu nuoširdžiai padėkoti visiems kurie dirbo ties šia iniciatyvą. Visada gerbiau ir gerbsiu žmones, kurie šalia savo šeimyninių pareigų ir darbo randa laiko visuomeninėms iniciatyvoms. Kurie ne tik tauškia kaip viskas blogai, bet ir realiu darbu bando keisti negeroves. Ačiū Jums visiems. Lenkiu prieš jus galva, atsiprašau, jog nepavyko laimėti. Išmokom daug naujo, sustiprėsim ir ateityje laimėsim!