2013 m. liepos 28 d., sekmadienis

Šiek tiek apie šeštadienio eisena ir apskritai


Atėjo ir praėjo šeštadieninis (2013.07.27) homoseksualų karnavalas. Mokesčių mokėtojai vėl pamatė kaip niekais virsta jų sumokėti pinigai, o žiniasklaida gavo peno įvairiems išvedžiojimams. Homoaktyvistai džiūgauja, tradicionalistai pyksta ir liūdi. O išvados peršasi kelios.

Bet pradėsiu nuo savęs. Šeštadienio eisenos atgarsius girdėjau vykdamas iš Šiaulių į Kauną: tempiamas Gražulis, suimtas Šustauskas ir t.t.. Kodėl manęs tuo metu nebuvo Vilniuje? Nes nemačiau prasmės. Esu homopropagandos priešininkas iki kaulų smegenų, sausio mėnesį ikūręs NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse puslapį planavau ilgą ir prasmingą pasiruošimą eitynių boikotui, tikėjausi vykdyti informacinį karą ir organizuoti renginius. Spėkit kaip man pavyko įgyvendinti savo idėjas? Pakalbinau nemažai homoseksualizmo kritikų ir dauguma jų atsisakė prisidėti prie šio projekto (nors eisenos filmuotoje medžiagoje mačiau juos pavieniui vaikštinėjant), motyvuodami įvairiomis priežastimis. Tad „aktyvistus“ aktyvuoti nepavyko. Bandžiau filtruoti naujus žmones, bet jie temoka tik „putotis“ komentaruose ir dar paspausti „patinka“ mygtuką (ačiū nors už tai).

Pusė metų zirziau visiems su idėjomis: sėdimas protestas eisenos metu, organizuotas flashmob, nuolatiniai mitingėliai, skirti politiniam spaudimui, peticijos ir t.t. Bet niekam tai nebuvo įdomu. „Aktyvistai“ nesugeba net pasirašyti peticijos, nors gali ten ne vieną kartą padėti parašą. Ir daug kam atrodo, jog užtenka vieną kartą publikuoti peticijos nuorodą savo „facebook“ sienoje ir pareiga atlikta. Tūkstančiai žmonių knisis po perkrautą aktyvisto „facebook“ metraštį tam, kad rastų peticijos nuorodą!

Liepos 20 dienos eisena buvo pranašiška - aktyvistai tėra tik veidmainiai (aišku, ne visi, nes kai kurie pateisino save ir bent sudalyvavo). Taip, organizatoriai padarė klaidų, privelė per daug ir skirtingų temų, bet faktas tas, jog Kaune jau judėjo vaivorykštinis plakatas ir jį nešę žmogeliukai sėkmingai vaipėsi iš tikros šeimos eisenos dalyvių, garsiai leido muziką ir voliojosi ant Soboro laiptų.

Ką darė mūsų patriotukai? Jie išdidžiai nėjo. Nes gi visada yra krūvos reikalų, koncertukai, o ir tas ar anas netinka. O po to verkšlena, kad homopropaganda laimi mūšį po mušio. O ko nelaimėti prieš nevykėlius?

Todėl nebemačiau prasmės tą šeštadienį važiuoti į Vilnių ir stebėti kaip vieni bando iš tautos nelaimės išspausti politinį kapitalą, o homopropagandistai triumfuoja ir rodo nuogas subines disidentams. Tai ne mano nervams ir nepakęsčiau tokio pažeminimo.

Tai yra šlykštu ir apgailėtina. Man labai nesmagu rašyti šį tekstą, bet laikas suvokti realią situaciją ir pradėti viską taisyti. Na, nebent tinka vykstantis scenarijus.

Ką galima padaryti? Viską, tik svarbu turėti noro dirbti. Yra tūkstančiai būdų sumaišyti kortas homolobistams - tiek teisėtų tiek ir nelabai - tereikia įjungti vaizduotę ir pradėti mąstyti. Žinoma, prieš tai stos visi įmanomi pinigai, parlamentinės partijos, dalis žiniasklaidos, garbūs užsienio diplomatai ir atstovai, nepalaikys (organizuotai) religinės institucijos, nors tai tūrėtų būti jų pareiga. Bet mes, jūs ir aš, darytume teisingą darbą irr nesvarbu ką rašytų supuvėliai, nes jie laikini, kaip ir uodai siurbiantys kraują.

Galimi realūs veiksmai:
- boikotavimas įstaigų/firmų, kurios remia homoseksualius asmenis ir jų organizacijas;
- siekti referendumu įteisinti į Konstituciją, jog santuoka galima tik tarp vyro ir moters;
- siekti palankių sprendimų Seime, per pilietinį ir politinį spaudimą, lobizmą;
- žiniasklaidoje viešinti neigiamus faktus apie homoseksualizmą (jų pilna), remti tyrimus ir diskusijas. Jei esami žiniasklaidos šaltiniai tam netinka - kurti naujus;
- jokių kompromisų. Jei sudvejoji ties vienu principu, tai sudvejosi ir ties kitu;
- keisti protestų kultūrą. Šūkis "Gėda!" jau mažumėlę senstelėjęs. Taip pat reikia patraukti „budulius“ nuo pirmų eilių, nes kiekybė ne visada pralenkia kokybę, o įvaizdis ir VR yra labai svarbu;
- ir, svarbiausia, burtis į asociaciją ar kokią kito profilio organizaciją (bent lyderiams).

Yra ir daugiau būdų, svarbu turėti noro ir tam skirti bent minimaliai savo laisvo laiko. Jų yra mažai. Tiek reklamuota ir finansuota fiesta tesutraukė tik 400 dalyvių, iš kurių žymi dalis užsieniečiai. LGL neturi didelio populiarumo ir tarp pačių homoseksualių asmenų. Mūsų daug, už mūsų pečių stovi 90% Lietuvos - tereikia ją suorganizuoti. Mes teisūs, nes kovojame už natūralaus gyvenimo realybę. Mes teisūs, nes kovojame už gyvybę. Ir mes teisūs, nes kovojame už saugią savo vaikų ateitį.

Pabudome ir kelkimės.

Marius Jonaitis
Tautininkų sąjunga Kauno pramonės skyrius

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą