Vėlinių žygis

Žvarbų spalio pavakarį į Ramybės parką rinkosi neramūs patriotai. Trypinėjo, žvalgėsi į kitus žiūrėjo ir save rodė.

Matėsi svečių ir iš kitų miestų. Susirinko gal 30 - 35 žmonės. Palygint su praeitais metais - trigubas progresas:), bet tikėjausi kiek gausesnio būrelio, ypač, kai nusprendė minėjimą daryti nepolitizuotą. Nors ir dalyvavo (incognito) aštuoni Tautininkų sąjungos Kauno Pramonės skyriaus nariai:p, kurie renginio pradžioje labai vargo su savo fakelais, niekaip nepavyko jų uždegti dėl prastos kokybės degaus skysčio:) Nors bjaurus oras ir gan nemažas maršrutas praretino ėjikų gretas, bet finišą (Vytauto bažnyčią) pasiekė, salyginai, nemažas mūsų būrys. Pradėję žygį nuo Ramybės parke esančio Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai paminklo, jį tesėme laisvės alėja link Karo muziejaus. Prie amžinosio ugnies buvo sakoma kalba, prie Didžių žmonių biustų uždegtos žvakutės. Kelyje link prezidentūros buvo nepamiršta ir tinkamai pagerbta Romo Kalantos žūties vieta. Prezidentūros, šalia oriai stovinčio Smetonos, buvo rėžiamos kalbos, prisimenamas jo vykdomos politikos indėlis į Tautos inteligentijos ugdymą.

Kiek sušalę, bet vis dar ryžtingi pasukome link Katedros, kur prisiminėm Maironį, sudainavom

Nebuvo pamirštas ir Valančius, kuris, mano nuomonę, buvo kertinis asmuo budinat XIX amžiaus lietuvių tautą. Savo šaltą ir vėjuotą kelionę užbaigėm Vytauto bažnyčioje, su gražiais palinkėjimais ir bendra nuotrauka:).
 Dalyvavo: Baltų klubo nariai, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, Tautininikų sąjungos žmonės ir šiaip dori patriotai.
Kalbas rėžė: Tomas Skorupskis ir Dovilė Drobnytė  (LTJS), Rokas Sinkevičius, Virginija Maskvytytė ir Auksė Noreikaitė (Baltų klubas), Algimantas Urbonavičius (Tautininkų sąjunga, Kauno Pramonės skyrius) Jei kažką praleidau, nepaminėjau ar suklydau - pataisykit, tikrai to nedarau iš blogos valios, dievaži :) O dabar pereisiu prie savo mėgiamos veiklos, kritikos ir analizės:p.
 1.Trūko daugiau informacijos apie eitynes (siūlyčiau išplatinti bent porą šimtų skelbimukų po Kauno bibliotekas ir pakabint judriausiose stotelės, kainuotų ne daugiau 10 - 20 lt. Tikrai apsimoka ir efektyvu).
2. Įjungti daugiau organizacijų į eitynes (sudaryti kelių dešimčių patriotinių organizacijų sąrašus ir joms išsiuntinėti kvietimus). Jei tai buvo padaryta tai persiprašau.
3. Išsiuntinėti informaciją apie renginį žiniasklaidai, bent vieni tikrai užsikabins. Tai būtina, be išėjimo į viešumą, šiais laikais, sunku plėstis.
4. Sudaryti normalią rikiuotę ir nelėkti kaip išprotėjusiems:). Yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie nespėja su jaunesniais todėl atsilieka. Labai negražiai atrodo kai kolona "lūžinėja" ir silpnesni paliekami. Ne vienas po to nebetesė žygio.
 5. Būti drąsesniais ir labiau valdyti eiseną bei kalbėtojus:))
 Tikiuosi, jog kritika nebus priimta asmeniškai:). Renginys turi potencialo ir norėčiau, kad jis augtų, kaip ir visa, kas patriotiška, tautiška bei teisinga. Visada pasiruošęs padėti, ne tik kritikuoti, Jūsų kolega Marius.