Algis Avižienis
2014 m. rugsėjo 23 d. 16:40
Kaip ir per stojimo į Europos Sąjungą referendumą, šiuo metu valdžia leidžia milijonus litų propagandai, bandydama įtikinti piliečius, kad euro įvedimas atneš gerovę. Esą investicijos, eksportas ir gamyba kils į padanges. Tuo tarpu Lietuvos žmonės jau turi 10 metų patirtį, gyvendami Europos Sąjungos rojuje ir gana skeptiškai sutinka valdininkų skleidžiamus pažadus.
Lietuva – ne vienintelė postkomunistinė šalis, kuriai brukamas
euras. Pirmoji buvo Slovėnija, paklusniai įsivedusi eurą 2007 m. Po jos
sekė Slovakija - 2009 m., vėliau Estija - 2011 m. ir - 2013 m. Latvija.
Taigi, galima pažiūrėti kokius stebuklus atnešė šioms šalims euro
įvedimas. Palyginkime Lietuvos BVP augimo tempus 2014 m. (maždaug 3
proc. per metus) su minėtų šalių BVP didėjimu per tą patį laikotarpį.
* Slovėnija mažiau nei 1 proc.
* Slovakija mažiau nei 1 proc.
* Estija mažiau nei 1 proc.
* Latvija maždaug 1 proc.
Aukščiau pateikti duomenys paimti iš šaltinio: www.tradingeconomics.com
Jie rodo, kad euro įvedimas neturėjo kokio nors ypatingo teigiamo
poveikio vienam iš pagrindinių ekonominių rodiklių – BVP augimui. Šios
dar gana skurdžios šalys be reikalo išleido milijardus savo biudžeto
lėšų stodamos į euro zoną ir tokiu būdu didindamos savo įsiskolinimo
lygį. Už šiuos pinigus jos jokio stebuklingo ekonominio pakilimo
nesulaukė. Bedarbystė liko didžiulė, emigracijos tempai nelėtėjo, o
piliečių pragyvenimo lygis stagnavo. Dar viena postkomunistinė šalis,
mūsų kaimynė Lenkija, sutaupė milijardus zlotų nestodama į euro zoną ir
kol kas gali pasidžiaugti didesniu BVP augimu (maždaug 3 proc.) kaip ir
Lietuva, dar neįstojusi į euro zoną.
Verta pabrėžti, kad euro įvedimas nesuteikia kokių nors apsaugos
priemonių nuo staigaus ūkio smukimo, kaip kartais teigia euro
entuziastai. Slovėnija ir Slovakija įstojo į euro zoną arba prieš
2007-2009 metų ekonominę krizę arba per patį jos įkarštį. Tiek
Slovėnija, tiek Slovakija patyrė 6- 8 proc. BVP kritimą.
ES senbuvės, Ispanija, Italija, Graikija bei Kipras taip pat
pergyveno stiprų BVP smukimą per tą pačią 2007-2009 m. krizę ir dar iki
šios dienos nerodo žymesnių atsigavimo ženklų, nors Ispanijai pavyko
kukliai kilstelėti BVP rodiklį iki 1 proc. augimo šiais metais. Daugelis
Anglijos bei Vokietijos ūkio stebėtojų yra tos nuomonės, kad aukščiau
minėtos šalys buvo per silpnos ekonominiu požiūriu, kad galėtų sėkmingai
integruotis į euro zoną. Jų stojimą į euro zoną jie laiko didele
klaida. O Lietuvos ūkis yra dar silpnesnis nei minėtų valstybių.
Euro įvedimas ženkliai sumažino paskolų palūkanas ir leido pietinės
Europos šalių valdžioms skolintis didžiules sumas valdininkų algoms
padidinti. Statybos ir nekilnojamo turto sektoriai taip pat pasinaudojo
kritusiomis palūkanomis. Bankai, statytojai ir nekilnojamo turto
spekuliantai išpūtė nekilnojamo turto burbulus, kurie netrukus sprogo,
nutempdami šių šalių ekonomikas į gilią krizę.
Algis Avižienis
Raginame Kaunotautininkas.lt skaitytojus pasirašyti pareiškimą elektroniniu būdu: www.nacionalinispasirinkimas.lt
Na kolkas bentjau mano aplinkos zmones euru patenkinti, net didziausi melancholikai sugebejo rast sirdy vietos naujajai valiutai. Gal tik Veronika, musu kasininke turejo pavargt kol atkeliavo jos lauktas euru tikrinimo aparatas. Bet dabar sake ir ji laiminga, naujieji pinigai malonesni, ryskesni:)
AtsakytiPanaikinti