Algis Avižienis
2014 m. rugsėjo 07 d. 22:07
Šiais metais Tautininkų sąjunga ir mūsų iniciatyvinė grupė ištisus mėnesius mynė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) koridorius, siekdama surengti referendumą dėl valdžios ketinimų likviduoti savą valiutą. Toks drastiškas sprendimas, savos valiutos panaikinimas, negali būti priimtas be referendumo, be tautos sutikimo. Tai neabejotinai vienas iš svarbiausių Lietuvos klausimų, kurį pagal mūsų Konstituciją, galima spręsti tik referendumo būdu. VRK ėmėsi įvairiausių triukų vilkindama sprendimą dėl referendumo ir galiausiai atmetė mūsų prašymą. Tai buvo akivaizdus bandymas užtęsti laiką ir sudaryti tokią situaciją, kad atrodytų, jog dabar yra per vėlu priešintis euro įvedimo mechanizmui.
Nors euro įvedimo stabdymas kainuotų brangiai, Lietuvos
įsipareigojimai, susiję su euru, atneštų kur kas skaudesnes pasekmes
šalies ūkiui ir mažiau uždirbantiems piliečiams. Vien stojimas į euro
„klubą“ kainuos maždaug 1 milijardą litų, kuriuos valdžia privalės
įmokėti per kelis metus. Be to, Lietuva taps atsakinga už kitų euro
zonos šalių skolas (iki 9 milijardų litų sumos). Šis įsipareigojimas
padengti už Lietuvą daug turtingesnių šalių skolas yra mūsų valdančiųjų
amoralus ir neatsakingas žingsnis. Aišku, kad šių lėšų mūsų skurdi
valstybė neturi, todėl ji bus priversta skolintis milijardus, už kuriuos
mes mokėsime milžiniškas palūkanas. Smarkiai įsiskolinusių Ispanijos,
Portugalijos, Italijos bei Graikijos šalių gyventojai uždirba kelis kart
daugiau nei mūsų žmonės ir todėl yra neteisinga, kad nusilpęs Lietuvos
ūkis būtų atsakingas už tai.
Valdžios ir stambaus verslo propaganda, įkyriai dėstanti, kad euro
įvedimas atvers duris kone į materialinį rojų, primena mums prieš 10
metų stojimo į ES skleidžiamą propagandą, kai per televizijos laidas iš
dangaus krito pinigų banknotai, o namų šeimininkės vos spėjo juos
džiauti ant virvutės. Estijos patirtis parodo kur kas realesnį vaizdą
apie euro įvedimo pasekmes. Įstojimo į euro zoną mokestis privertė
Estiją dramatiškai padidinti savo įsiskolinimo lygį, o žadėtas
ekonominis pakilimas virto stagnacija.
Pačios turtingiausios Europos šalys, tokios kaip Jungtinė
Karalystė, Norvegija, Danija, Švedija bei Šveicarija net neketina
atsisakyti savų pinigų. Jų kasdieninė patirtis rodo, kad išsaugojus
monetarinės politikos svertą, galima daug lanksčiau prisitaikyti prie
nuolat besikeičiančių tarptautinio ūkio sąlygų. Lenkijos pavyzdys
2008-2009 metų krizės laikotarpiu, parodė, kad nepriklausoma monetarinė
politika leidžia šaliai amortizuoti krizės smūgius geriau, nei
valstybei, kuri turi fiksuotą valiutos santykį su kuria nors kita
valiuta. Lenkija, kuri neatsisakė savo valiutos ir nepririšo zloto prie
kitos valiutos, kaip Lietuva seniai jau pririšo litą prie euro, nepatyrė
tokio ūkio nuosmukio kaip Lietuva. Per krizę Lenkijos ūkis toliau augo,
o Lietuvos smuko net iki katastrofiško 19 procentų lygio. Kaimyninės
šalies slankiojantis zloto kursas leido jos gamintojams parduoti
užsieniui pigesnius vietinius gaminius.
Ar pasipriešinimas euro įvedimui yra šaukštai po pietų, kaip
liaudis sakytų? Ne, mes manome, kad labai svarbu parodyti valdžiai, ką
piliečiai mano dėl jos savavališkų veiksmų. Nežiūrint visko, mūsų
valdantieji įdėmiai stebi piliečių nuotaikas ir bijo organizuoto
pasipriešinimo. Nors žemės referendumas neįvyko, valdžia vis vien rado
reikalą įvesti saugiklius perkant ir parduodant žemę. Užsienio žemės
spekuliantams buvo aiškiai parodyta, kad Lietuvos žmonės jautriai
reaguoja į užsieniečių ketinimus įsigyjant stambius dirbamos žemės
plotus. Visiškas pasyvumas euro atžvilgiu leistų politiniam elitui
manyti, kad galima ignoruoti piliečių lūkesčius, priimant ir kitus
Lietuvos valstybingumą menkinančius sprendimus. Juk valdžioje veikia
taip vadinami ES federacijos šalininkai, siekiantys vienalytės Europos
Sąjungos valstybės. Ačiū ES federalistams už jų gerus ketinimus, bet
Lietuvos žmonės jau pakankamai patyrė vienalytės imperijos privalumus ir
nori išsaugoti tuos demokratinius svertus, kurie yra būdingi
nacionalinėms valstybėms.
Jei VRK užkirto kelią referendumui, galima kreiptis į
valdančiuosius, pasirašant pareiškimą prieš lito panaikinimą. Mūsų
pareiškime yra aiškiai pasakyta, kad pasirašantieji reikalauja, jog
valdžia sustabdytų euro įvedimą. Priežastis - toks valdžios žingsnis bus
per sunki našta mokesčių mokėtojams.
Algis Avižienis
Raginame Kaunotautininkas.lt skaitytojus pasirašyti pareiškimą elektroniniu būdu: www.nacionalinispasirinkimas.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą