Pradžios pabaiga

Publikuota Kaunotautininkas.lt
Marius Jonaitis
2014 m. vasario 03 d. 21:38

Atėjo ir praėjo Sausio 29 diena. Vieni šią dieną palydėjo ramūs ir su šypsenom veide, na o kiti isterišku blaškymusi ir nervingais tekstais. Vieniems ši diena reiškia, jog barikadų statymosi laikas dar neatėjo ir kausimės taikiai, na o kiti pagaliau suvokė, jog šis reikalas tapo tikrai rimtas.

 

Taip, šneku apie žemės referendumą ir Sausio 29 dienos VRK sprendimą. Žinoma, čia dar tik pradžios pabaiga ilgame kelyje link referendumo paskelbimo bei, SVARBIAUSIA, jo laimėjimo ir referendumu priimto sprendimo įsiteisinimo.

 

Pagaliau šis klausimas pateko į masines informavimo priemones ir gal į politinę darbotvarkę, bet nebūkime naivūs - niekas čia nesispręs gražiai bei teisingai. Jau pasipylė neadekvatūs grasinimai, jog mus išmes iš Europos sąjungos, atims visą paramą ir kitaip nubaus. Kai tą daro koks nukvakęs ir realybėje nebesiorientuojantis konservatorius/ė, tai dar suprantu - partinis centrinis komitetas liepė, bet tą daryti premjerui, lyg ir, nesolidu. Kokie interesai skatina šį „prietaisą“ taip elgtis? Paklusnumas užsienio interesantams? Partiniams „draugeliams“, kurie spekuliuoja žeme? Ar planuojamas glaudus suartėjimas su konservatoriais? Vienu ar kitu atveju, šis „žmogas“ atrodo neadekvatus su savo tokia retorika.

 

„Laisva“ spauda ir įvairūs baisiai garbūs autoritetai sukilo ir masiškai, pasikeisdami paspjaudo ant 320 000 žmonių išreikštos valios. Girdi, referendumas, net jei ir bus laimėtas, virs niekiniu, nes prieštarauja ES kertiniam pamatui, arba Europos Sąjungos įstatymai (net ne Konstitucija) yra aukščiau už mūsų Konstituciją bei piliečius, kurie turi galią ją tobulinti. Gražia forma mus bando pastatyti į vietą, duodant užuominas, jog teesam tik kolonija, kuri gali tik vykdyti, bet, gink Dieve, ne spręsti iškilusius svarbius klausimus. Mielieji, būkim tikri, jog tas spaudimas tik stiprės, melaginga agitacija tik intensyvės, tad turime būti budrūs. Vyksta informacinis karas pagal jau daugybę kartų išbandytą scenarijų - pajuokti, pažeminti, apgauti. Nieko naujo, tie moraliniai išsigimėliai nesibodės savo susvyravusią tvarką atstatyti naudodami platų informacinį puolimą.

 

Bet yra ir džiuginančių ženklų. Pamažu veriasi akys net ir apolitiškiems asmenims, o taip pat matau puikių pavyzdžių, jog ir tų partijų nariai, kurios labiausiai puola ant referendumo idėjos, pradeda atsitokėti. Tai geras ženklas, jog blogio imperija trūkinėja. Savaime suprantama, tą jaučia ir jos vadovai, kurie dėl to kovos iki paskutinės sekundės.

 

Skleiskim žinią apie referendumą visom įmanomom priemonėm, nes tai jau ne tik žemės klausimas, tai - kova dėl išgyvenimo. Tiksliau, pirmas žingsnis link iniciatyvos perėmimo iš degradavusio ir parsidavusio elito į tautos rankas.

 

O prieš akis laukia kova dėl savo valiutos išsaugojimo, šeimos, vaikų, švietimo ir nepriklausomybės atstatymo darbai. O kiekviename etape lauks milžiniškas pasipriešinimas, todėl būtina telktis į organizacijas. Taip, teks pakeisti savo požiūrį į politines partijas, nes jis palankus sisteminiams politikieriams, idant žmonės niekada nesusitelktų ir patys nesukurtų alternatyvos.

 

Keisti požiūrį teks į daug ką, užsiauginti raumenis bei daug ką išmokti. Kitu atveju telaukia tik vergovė tiems „taukuotiems snukiams“ bei jų kapitalui. Nekokia perspektyva, ar ne?