Marius Jonaitis
2014 m. kovo 12 d. 00:11
Referendumo klausimas bandomas siųsti į „nokdauną“, nes įvairiausiais būdais stengiamasi jį nukelti į vidurvasarį. Nors liberalai ir konservatoriai dar nepraranda vilties apskritai jį kvestionuoti. Bet tokios jų pastangos atrodo silpnai ir graudžiai.
Kokie valdančiųjų argumentai dėl referendumo „numuilinimo“?
A) Reikia daugiau
laiko pasiruošti, tad Seimas planuoja cackintis 3,5 mėnesio. Tai jau
automatiškai pažeistų referendumo įstatymo 15 straipsnio dalies antrą
punktą, jog „Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3
mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl
referendumo paskelbimo priėmimo dienos.“ Kaip matome, jokios teisinės
kliūtys nėra sudarytos Seimui skelbti referendumą kartu su rinkimais.
Gegužės 11 ( kandidatų į Europos parlamentą) arba Gegužės 25 dienos
(galimų prezidento rinkimų antru turu). Tuo pačiu būtų sutaupoma, nes
referendumas surištas su rinkimais kainuotų du milijonus litų, o be
rinkimų net 14 milijonų. Pavyktų sutaupyti 12 milijonų litų.
B) Kažkokie keisti
norai pasikonsultuoti su konstituciniu teismu bei teisės komitetais.
Gerbiamieji, ką tai duos? Referendumas gali būti inicijuojamas bet kokiu
klausimu, net ir visos Konstitucijos keitimo, todėl papildomos
užklausos tik parodo beprotišką norą užtempti laiką, jog referendumas
vyktų vasarą. Savaime suprantama kodėl, taigi vidurvasaris yra politinio
štilio laikas. Miestai ištuštėja, nes gyventojai keliauja atostogauti
arba ilsėtis/dirbti į sodus ar kaimus. Na o kaimuose gyvenantys žmonės
yra pačiame ūkio darbų įkarštyje.
C) Pono Eigirdo
argumentas, jog negalima jungti referendumo klausimo kartu su prezidento
rinkimais, neva jis per daug emocionalus, yra niekinis. Kažkaip per
2012 metų rinkimus buvo toks referendumas dėl Visagino AE, lyg ir niekas
nesprogo nuo politinių emocijų pertekliaus. Nuo žemės klausimo patekimo
į politines diskusijas niekur nepabėgsi, net jei ir išvis referendumas
nevyktų. Susitaikykite.
Žmonės turi puikią progą stebėti kam
dirba mūsų Seime dirbančios politinės jėgos. Labai puikiai matosi, jog
referendumo klausimas yra labai nepatogus bei nelauktas akibrokštas
politinio elito chuntai, tad imamasi įvairių priemonių, tiek aukščiau
minimų, tiek ir propagandinių bei dezinformacinių. Pavyzdžiui, premjeras
Butkevičius akivaizdžiai manipuliuoja, jog teks grąžinti ES lėšas, nors
niekur tokios priemonės nėra numatytos. Liberalai, o ypač
konservatoriai, labai mėgsta traukti Rusijos kortą, na, bet čia nieko
naujo, tą patį mala jau 20 metų ir tai jau nieko nebestebina. Ta korta
skirta manipuliuoti patriotiškiems, bet naiviems žmonių sluoksniams. Kas
linksmiausia, jog nuo gegužės pirmos dienos įsigaliosiantis leidimas
užsienio subjektams pirkti žemę, taip pat atvers kelius Lietuvoje žemę
įsigyti kurios nors iš ES šalių turinčių pilietybę Rusijos oligarchų
klanams, tad dar neaišku kas čia dirba rusams. :))
Laikas žmonėms, o ir referendumo
iniciatyvinei grupei, suvokti, jog vyksta karas be ginklų, tad
nebeužtenka nedidelių mitingų ir pavienių straipsnių, laikas kurenti
laužus ir nesustoti pusiaukelėje.
Tęsiant karo temą, Lietuvoje jaučiamas
karo laukimas. Suprantama, visa masinė žiniasklaida yra įdirginta, o
gal ir dirginama, įvykių Ukrainoje, prie to prisideda ir visų partijų
valdantieji. Visuomenė įsiaudrinusi kaip Garliavos piko laikais ir
sukauptą pyktį nelabai kur turi dėti, tad jį „nuleidinėja“ diskusijose. O
jos karštos, emocionalios su priešų įdentifikavimu bei jo sunaikinimu.
Virtualiai ir žodžiais, savaime suprantama. Kam reikalinga ta įtampa?
Sunku pasakyti. Gal tai - globalaus žaidimo dalis, gal - noras
atitraukti visuomenės dėmesį nuo žemės ir benokstančio lito išsaugojimo
klausimo? Kas yra garantuotas, jog šiuo metu nėra plaunamos labai didelė
sumos, kol visuomenė klausosi karo būgno ir ieško priešų bei Rusijos
agentų tarpusavyje.
Net ir Kovo 11 šventimas tapo
keistokas. Atsirado antros eitynės, kurias organizavo TS - LKD, kas iš
esmės yra visai sveikintinas reiškinys (pagaliau privertėm išeiti į
gatvę ir švęsti partinę nomeklatūrą), bet Seimo opozicijos lyderio ir
eiseną organizuojančios politinės partijos lyderio retorika, jog yra
Lietuvoje „Europiniai patriotai ir pseudopatriotai, kurie naudingi
Kremliui“, kelia didelį liūdesį. Panašu, jog kai kurios politinės
partijos niekaip neišauga iš neandartaliečio lygio politinės kovos ir
toliau sėkmingai žengia Tautos kiršinimo ir skaldymo keliu. Kas
labiausiai ir yra naudinga tam Kremliui.
Tikėkimės, jog tokio žemo lygio
politikai greit nueis nuo politinio akiračio ir ateis nauja, tautiška ir
tik Lietuvos interesą ginanti politinė karta, kuri puikiai suvoks, jog
didžiausias mūsų suvereniteto garantas yra tik mūsų vidinis
susiklausymas. O norint tą pasiekti kartais reikia sugebėti neieškoti
vidinių priešų bei rasti bendrą kompromisą. Bent jau per šventes. Su
Nepriklausomybės atkūrimo diena, tautiečiai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą