2015 m. liepos 1 d., trečiadienis

Referendumas, eisenos ir įtampa visuomenėje

Publikuota Kaunotautininkas.lt
Marius Jonaitis
2014 m. kovo 12 d. 00:11

Referendumo klausimas bandomas siųsti į „nokdauną“, nes įvairiausiais būdais stengiamasi jį nukelti į vidurvasarį. Nors liberalai ir konservatoriai dar nepraranda vilties apskritai jį kvestionuoti. Bet tokios jų pastangos atrodo silpnai ir graudžiai.
 
Kokie valdančiųjų argumentai dėl referendumo „numuilinimo“?
 
A) Reikia daugiau laiko pasiruošti, tad Seimas planuoja cackintis 3,5 mėnesio. Tai jau automatiškai pažeistų referendumo įstatymo 15 straipsnio dalies antrą punktą, jog „Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.“ Kaip matome, jokios teisinės kliūtys nėra sudarytos Seimui skelbti referendumą kartu su rinkimais. Gegužės 11 ( kandidatų į Europos parlamentą) arba Gegužės 25 dienos (galimų prezidento rinkimų antru turu). Tuo pačiu būtų sutaupoma, nes referendumas surištas su rinkimais kainuotų du milijonus litų, o be rinkimų net 14 milijonų. Pavyktų sutaupyti 12 milijonų litų.
 
B) Kažkokie keisti norai pasikonsultuoti su konstituciniu teismu bei teisės komitetais. Gerbiamieji, ką tai duos? Referendumas gali būti inicijuojamas bet kokiu klausimu, net ir visos Konstitucijos keitimo, todėl papildomos užklausos tik parodo beprotišką norą užtempti laiką, jog referendumas vyktų vasarą. Savaime suprantama kodėl, taigi vidurvasaris yra politinio štilio laikas. Miestai ištuštėja, nes gyventojai keliauja atostogauti arba ilsėtis/dirbti į sodus ar kaimus. Na o kaimuose gyvenantys žmonės yra pačiame ūkio darbų įkarštyje.
 
C) Pono Eigirdo argumentas, jog negalima jungti referendumo klausimo kartu su prezidento rinkimais, neva jis per daug emocionalus, yra niekinis. Kažkaip per 2012 metų rinkimus buvo toks referendumas dėl Visagino AE, lyg ir niekas nesprogo nuo politinių emocijų pertekliaus. Nuo žemės klausimo patekimo į politines diskusijas niekur nepabėgsi, net jei ir išvis referendumas nevyktų. Susitaikykite.
 
Žmonės turi puikią progą stebėti kam dirba mūsų Seime dirbančios politinės jėgos. Labai puikiai matosi, jog referendumo klausimas yra labai nepatogus bei nelauktas akibrokštas politinio elito chuntai, tad imamasi įvairių priemonių, tiek aukščiau minimų, tiek ir propagandinių bei dezinformacinių. Pavyzdžiui, premjeras Butkevičius akivaizdžiai manipuliuoja, jog teks grąžinti ES lėšas, nors niekur tokios priemonės nėra numatytos. Liberalai, o ypač konservatoriai, labai mėgsta traukti Rusijos kortą, na, bet čia nieko naujo, tą patį mala jau 20 metų ir tai jau nieko nebestebina. Ta korta skirta manipuliuoti patriotiškiems, bet naiviems žmonių sluoksniams. Kas linksmiausia, jog nuo gegužės pirmos dienos įsigaliosiantis leidimas užsienio subjektams pirkti žemę, taip pat atvers kelius Lietuvoje žemę įsigyti kurios nors iš ES šalių turinčių pilietybę Rusijos oligarchų klanams, tad dar neaišku kas čia dirba rusams. :))
 
Laikas žmonėms, o ir referendumo iniciatyvinei grupei, suvokti, jog vyksta karas be ginklų, tad nebeužtenka nedidelių mitingų ir pavienių straipsnių, laikas kurenti laužus ir nesustoti pusiaukelėje.
 
Tęsiant karo temą, Lietuvoje jaučiamas karo laukimas. Suprantama, visa masinė žiniasklaida yra įdirginta, o gal ir dirginama, įvykių Ukrainoje, prie to prisideda ir visų partijų valdantieji. Visuomenė įsiaudrinusi kaip Garliavos piko laikais ir sukauptą pyktį nelabai kur turi dėti, tad jį „nuleidinėja“ diskusijose. O jos karštos, emocionalios su priešų įdentifikavimu bei jo sunaikinimu. Virtualiai ir žodžiais, savaime suprantama. Kam reikalinga ta įtampa? Sunku pasakyti. Gal tai - globalaus žaidimo dalis, gal - noras atitraukti visuomenės dėmesį nuo žemės ir benokstančio lito išsaugojimo klausimo? Kas yra garantuotas, jog šiuo metu nėra plaunamos labai didelė sumos, kol visuomenė klausosi karo būgno ir ieško priešų bei Rusijos agentų tarpusavyje.
 
Net ir Kovo 11 šventimas tapo keistokas. Atsirado antros eitynės, kurias organizavo TS - LKD, kas iš esmės yra visai sveikintinas reiškinys (pagaliau privertėm išeiti į gatvę ir švęsti partinę nomeklatūrą), bet Seimo opozicijos lyderio ir eiseną organizuojančios politinės partijos lyderio retorika, jog yra Lietuvoje „Europiniai patriotai ir pseudopatriotai, kurie naudingi Kremliui“, kelia didelį liūdesį. Panašu, jog kai kurios politinės partijos niekaip neišauga iš neandartaliečio lygio politinės kovos ir toliau sėkmingai žengia Tautos kiršinimo ir skaldymo keliu. Kas labiausiai ir yra naudinga tam Kremliui.
 
Tikėkimės, jog tokio žemo lygio politikai greit nueis nuo politinio akiračio ir ateis nauja, tautiška ir tik Lietuvos interesą ginanti politinė karta, kuri puikiai suvoks, jog didžiausias mūsų suvereniteto garantas yra tik mūsų vidinis susiklausymas. O norint tą pasiekti kartais reikia sugebėti neieškoti vidinių priešų bei rasti bendrą kompromisą. Bent jau per šventes. Su Nepriklausomybės atkūrimo diena, tautiečiai!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą