Marius Jonaitis
2015 m. vasario 09 d. 14:25
SOCIALINIŲ BŪSTŲ SUTEIKIMO IR JŲ APSKAITOS PROBLEMOS
- Pagal šiuo metu galiojantį ydingą teisinį reguliavimą, šeimos ir
asmenys, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (iki 2003 m.),
nustatytos socialinio būsto nuomos sąlygos netaikomos ir dėl to nuomos
sutartis nekeičiama, kas reiškia, jog dauguma socialinių būstų, suteiktų
iki 2003 m. gali būti išnuomoti turtuoliams, todėl socialinis būstas
neatitinka savo paskirties. Būtina siekti, jog savivaldybės taryba merui
pavestų vesti dialogą su vyriausybe dėl tokios teisinės bazės keitimo
ir kad šis klausimas mero būtų keliamas Lietuvos savivaldybių
asociacijoje.
- Iki šiol Kauno miesto savivaldybės administracija nėra atlikusi
socialinių būstų inventorizacijos, todėl nežino realaus socialinių būstų
skaičiaus. Be to, ši savivaldybė nėra atlikusi ir visuotinio socialinių
būstų patikrinimo, todėl iki šiol nėra aišku, kiek socialinių būstų
faktiškai naudojama pagal paskirtį, t.y. nėra išsiaiškinta ar socialinis
būstas nėra nuomininkų pernuomotas (subnuomotas) ar kitaip suteiktas
šeimoms (asmenims), ar būstas yra apgyvendintas. Todėl būtina, jog Kauno
miesto savivaldybės tarnautojai, atsakingi už socialinių būstų
priežiūrą ir kontrolę, atliktų socialinių būstų inventorizaciją Kauno
mieste ir patikrintų, ar suteikti socialiniai būstai yra naudojami pagal
paskirtį, o nustačius pažeidimus, nedelsiant nutraukti nuomos sutartis
ir socialinį būstą išnuomoti kauniečiams, kurie įrašyti į eilę gauti
socialinį būstą.
NVO VEIKLOS PLĖTROS ĮGYVENDINIMO IR SAVIVALDYBĖS LAISVŲ IR NENAUDOJAMŲ NEGYVENAMŲJŲ PATALPŲ ADMINISTRAVIMO PROBLEMOS
- Daugelis nevyriausybinių organizacijų, vykdančių veiklą Kauno
mieste negali tinkamai įgyvendinti savo siekiamų tikslų, nes neturi
veiklai vykdyti patalpų. Norint gauti panaudos pagrindais patalpas iš
Kauno miesto savivaldybės, nevyriausybinė organizacija turi veikti
ilgiau kaip vienerius metus ir turi pateikti savivaldybės
administracijos struktūrinio, struktūrinio teritorinio padalinio ar
valstybės institucijos, koordinuojančios tą veiklos sritį, kurioje
veikia panaudos subjektas, išvadą apie panaudos subjekto veiklos
reikalingumą visuomenei ir savivaldybės turto perdavimo tikslingumą.
Toks savivaldybės nustatytas teisinis reguliavimas užkerta Kauno mieste
tinkamai vykdyti veiklą nevyriausybinėms organizacijoms, todėl būtina jį
paprastinti, Kauno miesto savivaldybės tarybai panaikinus savivaldybės
nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos apraše
nuostatą dėl minėtos išvados pateikimo ir trumpinti terminą.
- Kauno miesto savivaldybė, ribodama savivaldybės negyvenamųjų
patalpų suteikimą panaudos pagrindais nevyriausybinėms organizacijoms,
neefektyviai išnaudoja šias patalpas ir visų Kauno miesto gyventojų
sąskaita sumoka iš savivaldybės biudžeto už nenaudojamas patalpas visas
būtinąsias išlaidas už patalpų priežiūrą. Sudarius galimybes
nevyriausybinėms organizacijoms paprasčiau gauti patalpas panaudos
pagrindais, bus užtikrintas visuomenės interesų tenkinimas, gaunama
maksimali nauda visuomenei ir turtas bus tausojamas, nešvaistomas ir
racionaliai tvarkomas ne savivaldybės biudžeto, o nevyriausybinių
organizacijų lėšomis. Be to, supaprastinus savivaldybės negyvenamųjų
patalpų panaudos tvarką, Kauno mieste galima būtų tikėtis dažnesnių
kultūrinių, meninių, muzikinių, jaunimo renginių, organizuojamų
nevyriausybinių organizacijų.
VERSLUMO SKATINIMO IR KOVOS SU ŠEŠĖLIU ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS
- Pasikeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, visoms Lietuvos
savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti verslo liudijimų kainas.
Verslo liudijimų kainos buvo sietinos su minimaliu darbo užmokesčiu –
1530 Lt (metams) ir verslo liudijimo kaina negalėjo būti mažesnė už 1530
Lt dydį. Iki šiol Kauno mieste verslo liudijimų kainos daug didesnės ir
už minimalų darbo užmokestį, kurią sudaro 1800 Lt (be lengvatų),
neatsižvelgiant į veiklos rūšis, todėl būtina, jog Kauno miesto
savivaldybės taryba spręstų galimybę visiems verslo liudijimams taikyti
simbolinį – 1 Lt mokestį. Pabrėžtina ir tai, jog nuo to Kauno miesto
savivaldybė nenukentės, nes mokestis sumokamas ne į savivaldybės, o
valstybės biudžetą.
- Verslo liudijimams pritaikius simbolinį – 1 Lt mokestį, būtų ne
tik sumažinta mokestinė našta užsiimančiam veikla pagal verslo
liudijimą, bet ir nelegalios veiklos būtų daugiau ištrauktos iš šešėlio,
skatinamas verslumas, mažinamas socialinės paramos gavėjų skaičius,
deficitinis „Sodros“ biudžetas ir daugiau asmenų Kauno mieste būtų
drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Reikia pažymėti, jog verslo
liudijimas išduodamas tik tada, kai iš karto sumokami valstybei visi
privalomi mokesčiai – 1800 Lt (metams) už verslo liudijimą, 1080 Lt
(metams) už privalomąjį sveikatos draudimą, 2160 Lt (metams) už
valstybinio socialinio draudimo įmokas, taigi norint verstis veikla
pagal verslo liudijimą metams iš karto į valstybės biudžetą reikia
sumokėti 5040 Lt arba 420 Lt/mėn.
PRIVATIZUOTO ŠILUMOS ŪKIO PROBLEMOS
Savivaldybėse šilumą tiekia privačios bei savivaldybių
kontroliuojamos įmonės, tačiau šilumos ūkis efektyviau valdomas ten, kur
šeimininkauja savivaldybių įmonės. 1997 m. priėmus sprendimą
decentralizuoti šilumos ūkį ir jo valdymą iš valstybės perduoti vietos
savivaldos institucijoms, savivaldybės atsidūrė nevienodoje padėtyje.
Dalis jų savo nuosavybėn perėmė nudėvėtus įrenginius ir didžiules
skolas, kurios buvo kelis kartus didesnės nei įgyjamo turto vertė, todėl
jos priėmė sprendimą perduoti šilumos ūkio valdymą nuomos sutartimis
privačioms įmonėms, ką ir padarė tuometinei Kauno miesto politikai su
„Kauno termofikacine elektrine“ iš kurios „Kauno energija“ perka daugiau
kaip 90 proc. visos į miesto integruotą tinklą tiekiamos šilumos, o
kitos savivaldybės, kurių perimtas šilumos ūkis buvo geresnės būklės,
buvo pajėgios tvarkyti šilumos ūkį be privataus sektoriaus pagalbos.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Šilumos ūkio įstatymus, už šilumos
ir karšto vandens tiekimo organizavimą yra atsakingos savivaldybės,
tačiau savivaldybių vaidmuo šilumos ūkio valdyme yra labai formalus, nes
galutinį sprendimą dėl šilumos kainų nustatymo priima Valstybinė kainų
ir energetikos kontrolės komisija, o atsakomybė už priimtų sprendimų
pasekmes tenka vietos savivaldos institucijoms. Nors ir kainas nustato
minėta komisija, tačiau kainas už šiluma galima ženkliai koreguoti
šilumos ūkį sutelkus savivaldybės rankose, jog šilumą tiektų tiektų
savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurios rinktųsi pigesnį kurą
šildymui.
KAUNO MIESTO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ PRIEŽIŪROS PROBLEMOS
- Piliakalniai ne visi pritaikyti turistams, nėra priėjimų,
privažiavimų, laiptų, apaugę medžiais ir krūmais, kurie ardo
archeologinį sluoksnį. Ant piliakalnių nėra tinkamai įrengtų
ugniaviečių-aukurų, o dabar savavališkos laužavietės taip pat ardo
archeologinį sluoksnį. Gaivinant senąsias šventes, taip pat
populiarinant Baltų vienybės ugnies sąšaukas (rugsėjo 22 d.) būtinas
aukurų įrengimas.
TEISĖS Į PETICIJĄ PROBLEMOS
Užtikrinti gyventojams peticijos teisę ir teisę kreiptis į vietos
savivaldos institucijas, kai reikia priimti naują teisės aktą, papildyti
ar pripažinti netekusiu galios nekokybišką tarybos sprendimą.
TEISĖS Į PRIVALOMAS APKLAUSAS SVARBIAUSIAIS SAVIVALDOS KLAUSIMAIS PROBLEMOS
Įteisinti privalomas apklausas svarbiausiais savivaldos klausimais.
Rengsime jas dėl esminių sprendimų, kurie galėtų įtakoti gyventojų
bendruomenės gyvenimo kokybę ir didintų mokesčiu.
KAUNO MUZIEJŲ ĮKAINIŲ IR LANKOMUMO PROBLEMOS
Kauno savivaldybei priklausantys muziejai yra ženkliai pakėlę
įkainius už ekspozicijų lankymą ir edukacines programas, pvz., Kauno
miesto muziejuje (ir jam priklausančiuose vos vienos patalpos
padaliniuose) bilietas suaugusiems kainuoja 6 Lt, vaikams, studentams,
pensininkams - 4 Lt., kai tuo tarpu dideliame Vilniaus Nacionaliniame
muziejuje kaina suaugusiems 5 Lt, o moksleiviams, studentams,
pensininkams 2 Lt. Taip pat Kauno miesto muziejus nuomoja patalpas,
kurių nuomos kaina gali siekti ir 1000 Lt. Yra pagrindo manyti, jog
Kauno miesto muziejus neatlieka savo funkcijos, nes pagal apibrėžimą
"Muziejus yra nesiekianti pelno, vieša, nuolat tarnaujanti visuomenei
bei jos tobulėjimui, atvira lankytojams kultūros įstaiga". Manyčiau,
tautininkai turėtų "gražinti" visuomenei/kauniečiams muziejus, ypač
moksleiviams ir studentams apskritai leidžiant lankytis nemokamai bei
sumažinti edukacinių programų kainas iki simbolinio 1 Lt vienam vaikui,
kaip yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Gintauto Labanausko komanda „Dirbam Kaunui“ sąrašo narys nr. 6 – Marius Jonaitis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą