Marius Jonaitis
2014 m. birželio 21 d. 16:16
Straipsnis publikuotas LTJS leidinyje „Jaunimo ugnis“ Nr. 5, 2014 m. birželis.
Atidūs šio portalo skaitytojai bei
žmonės, kurie seka vis spartėjančius įvykius pasaulyje ir Lietuvoje,
mato, jog jie veda ne ten, kur mes norėtume, jog vestų. Niekas neskuba
kurti tautinės valstybės Lietuvoje, neskuba išsaugoti jaunimą – Tautos
žiedą – čia, jog jis nuo pat ankstyvos pilnametystės įsitrauktų į savo
šalies valdymą. Tai nedaroma, nes tai pavojinga korumpuotai ir
keliaklupsčiaujančiai prieš Vakarus ir Rytus politinei sistemai.
„Ką daryti?“ – klausia dauguma
nuoširdžiai dėl savo Tėvynės susirūpinusių žmonių. Atsakymas paprastas –
nereikia laukti kažkokio ateinančio mesijo, kuris suburs stiprų
politinį judėjimą ir išves mus visus į šviesesnį rytojų. Jis gali ateiti
labai vėlai, o gali ir neateiti, nes jam atsirasti reikia labai
palankios terpės. Be to ir mesijai be stiprios ir pasiaukojančios
komandos tebus savo galva sieną pramušti bandantys entuziastai. Laikas
mums visiems suprasti, jog viskas priklauso pirmiausia nuo kiekvieno iš
mūsų indėlio ir kruopštaus darbo. Taip, ne visi gali iškart nuveikti
didelius darbus ar tapti bent regioniniais lyderiais, bet visi gali
skleisti tautišką informaciją savo aplinkoje (šeimoje, tarp giminių,
kaimynų, bendradarbių, bendramokslių). Didžioji dauguma žmonių naudojasi
socialiniais tinklais, kurie kryptingai naudojami gali pakeisti
tradicinę žiniasklaidą. Tikrai nėra sunku savo „sienoje“ draugams
skleisti reikalingą informaciją. O taip pat visi gali padėti skleisti
agitaciją jau dabar politinėje kovoje besigrumiančioms organizacijoms, o
joms kartais labiau už finansus trūksta nuoširdžiai savo pareigas
atliekančių žmonių.
Čia ne šiaip politinė-ideologinė kova,
bet kova dėl išgyvenimo, dėl teisės būti savo valstybės, žemės bei
ateities šeimininkais. Jaustis saugiai žinant, jog tavo vaiko iš tavęs
neatims ir neatiduos kokių homoseksualų porelei vien dėl to, jog tavo
netinkamos pažiūros, nepakankamai gera ekonominė padėtis ar tik dėl to,
kad griežčiau auklėji savo vaiką. Jaustis saugiai žinant, kad baigęs
mokslus galėsi dirbti ir save realizuoti Lietuvoje ir į tavo darbo vietą
nepretenduos koks gyventojas iš trečiojo pasaulio šalies ar nereikės
emigruoti į Vakarus ir su tais pačiais asmenimis konkuruoti dėl darbo
ten. Kas buvo emigravę, tas puikiai supras koks ant širdies užgriūna
akmuo, suprantus, jog užsienyje tesi tik pigi darbo jėga vietiniams
gyventojams. Lietuva yra vienintelė šalis, kur mes, lietuviai, galime
kurti savas taisykles ir vadinti save šių žemių savininkais. Šią teisę
lengva prarasti, bet bus labai sunku ją vėl išsikovoti. Todėl laikas
daug atsakingiau vertinti pastarųjų metų įvykius ir nebelikti tik
pasyviu stebėtoju. Laikas veikti.
Birželio 29 dieną spręsis labai
svarbūs mūsų Tautai klausimai. Ar mes turėsime pirmumo teisę į Lietuvos
žemę? Ar galėsime kontroliuoti savo šalies kapitalą? Ar galėsime savo
nuomonę valstybei svarbiais klausimais pareikšti ne tik per rinkimus?
Kiekvieno patriotiško žmogaus pareiga ne tik ateiti į referendumą ir
tarti „TAIP!“ suformuluotiems klausimams, bet ir padėti atvesti prie
urnų kuo daugiau neapsisprendusių ar užmigusių bei aptingusių žmonių.
Tai – gyvybiškai svarbus reikalas. Be to, nuolat trūksta žmonių, kurie
galėtų padėti skleisti agitaciją, tad kviečiu visus kreiptis į savo
miestų referendumo koordinatorius. Na, o mes, šio portalo savininkai,
visus kviečiame birželio 23 dieną, 15h 30min ateiti į Kauno rotušės
aikštę, nuo kurios eisena paminėsime 1941 metų birželio sukilimo metines
drauge nepamiršdami ir dabarties problemų, kurias reikia spręsti
pasisemiant ryžto iš tų laikų sukilėlių.
Po referendumo gyvenimas nesustos, ir
toliau bus daugybė iššūkių, su kuriais reikės susidoroti. Kova dėl savo
bei Tautos ir valstybės ateities yra nuolatinė, tad nuolatos reikės jūsų
indėlio į mūsų bendrą reikalą – išlikimą. Mes, lietuvių tautininkai,
negalime leisti sau prabangos būti ištižusiems, tad raginu visus jungtis
į mūsų organizacijas, veikti kartu. Taip pat siekti mokslo, daugiau
žinių, nes be jų nebus ir Tautai reikalingo kuriančio mūsų įdirbio. Viso
to lengviau siekti būnant bendraminčių būryje, su kuriais kartu galima
augti kaip asmenybėms ir savo šalies šeimininkams.
Mes ir esame Lietuvos valstybė ir
lietuvių Tauta, tad jau atėjo ši akimirka, kada reikia suprasti, jog
kas, jei ne mes ir kada, jei ne dabar kursime Lietuvos ateitį?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą